Alytaus regioninio sąvartyno darbuotojai jau antras mėnuo priversti grėbliais žarstyti ir rūšiuoti iš kapinių vežamas atliekų krūvas. Nuo rugsėjo pabaigos iki lapkričio pradžios į sąvartyną iš kapinių atvežta beveik 163 tonos biologiškai suyrančių atliekų, kurias kasdien rūšiuoja keturi žmonės, iš viso atvežto kiekio atskyrę 145 tonas žaliųjų atliekų.
„Po Vėlinių, lapkričio 4 d., atvežtų atliekų nepavyko išrūšiuoti, nes jose buvo vien sudužęs stiklas“, – guodėsi rūšiuotojai, kasdien graibantys kapinių atliekas, kad kartu su kitomis sumaišytos žaliosios atliekos nepatektų į sąvartyną.
Nuo kapų surinktos jų puošmenos, tapusios šiukšlėmis – kasmetis atliekų tvarkytojų galvos skausmas. Kapų atliekos netelpa į jokius komunalinių atliekų rėmus: čia sumaišyta viskas: stiklas, plastikas, popierius, metalas.
Į prie kapinių esančius konteinerius žmonės meta gėlių krepšelių, vainikų liekanas, stiklines žvakių talpas ir dangtelius, plastikinius vazonus, atskilusių senų antkapių gabalus. Visa tai gausiai susimaišę su žaliosiomis atliekomis – žemėmis, lapais, nuvytusiomis gėlėmis.
„Kapinių lankytojai kartais skundžiasi, kad prie kapinių nėra rūšiavimui skirtų konteinerių, tačiau jų laikymas ten – visiškai neefektyvus.
Prieš keletą metų buvo pastatyti stiklui, plastikui ir popieriui skirti „varpai“, tačiau jie nepasiteisino: žmonės nerūšiavo, į bet kurį konteinerį grūsdavo visokiausias atliekas, o rūšiavimui skirtų konteinerių išvežimas brangiai kainuoja“, – sakė Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro (ARATC) direktorius Algirdas Reipas.
Jam apmaudu, kad tvarkydami kapus, nuo visų kitų kapinių atliekų žmonės neatskiria netgi žaliųjų atliekų, kurioms prie visų kapinių visur yra pastatyti kompostavimo konteineriai arba įrengtos atskiros atitvertos aikštelės – daugelis vis tiek viską kartu meta į mišriųjų atliekų konteinerius.
Žaliosios atliekos yra labai sunkios ir jas šalinant sąvartyne labai išaugtų sąvartyne šalinamų atliekų kiekiai. Todėl sąvartyno darbuotojai ir rūšiuoja iš kapinių atvežtas atliekas.
ARATC direktorius A. Reipas įsitikinęs, kad Lietuvoje, kaip ir daugelyje užsienio šalių, kapinių priežiūros ir tvarkymo taisyklėse turėtų būti numatyta, iš kokių medžiagų pagamintų priemonių negalima nešti ant kapų – tai apribotų ir besaikio kapų puošimo užmojus, ir sumažėtų kapinėse susidarančių atliekų kiekis.
„Protingiausiai elgiasi tie žmonės, kurie perka daugkartinio naudojimo žvakių talpas: sudeginę žvakes, stiklines talpas parsineša namo ir panaudoja kitąmet, nesumesdami į konteinerius daugybės apdegusių stiklo indelių, kurių kasmet krūvos atvežamos į sąvartyną“, – kalbėjo A. Reipas.