Iš Dzūkijos kilęs žinomas humoristas Vitalijus Cololo ieškojo sūdytų lašinukų ir naminės ruginukės, baltarankių miesto meras aiškinosi obliavimo principus, o sveikatos apsaugos ministras šventės dalyvius ne tik sergėjo nuo tik vieną kartą gyvenime valgomų grybų, bet ir pats traukė sutartines.
Varėna jau aštuonioliktą kartą pademonstravo tik šiam kraštui būdingą vaišingumą ir nagingumą. Prieš kelias savaites sostinėje vykusi „Tautų mugė” nė iš tolo neprilygo žymiai turtingesnei „Grybų šventei”. Verpimas, audimas, kalvystė, unikalūs patiekalai ir gėrimai bei tikri žmonės. Be jokių E(go).
Ypač jauki ir sveikintina paukščių kiemelio idėja. Nuo politikų kalbų apsunkusią galvą ryškiaspalviai sparnuočiai tarsi nukėlė į pasaką. Pasak patikimų šaltinių, turistai iš Lenkijos čia įsigijo net po kelias putpeles nė nepaklausę jų lyties. Lietuviai šiuo klausimu buvo gerokai santūresni. Vaikučiai padedami mamyčių jodinėjo poniais, o vyrų dėmesį kaustė retrospektyvinė automobilių paroda.
Įsibėgėjusio rudens proga prekybininkai nevengė siurprizų. Paragavęs skysčio iš vyno butelio suprasdavai, kad ten slypi kur kas sodresnis gėrimas, greičiausiai nelegalus. Bet juk čia ir linksmybių esmė, tiesa? Savo nišą rado kaimiško alaus, karšto obuolių punšo bei natūralių sulčių gurmanai.
Komercializacijos Varėnoje kur kas mažiau, tačiau laikai keičiasi net čia – šalia archajiškų ir tradicinių prekių buvo galima išvysti šiuolaikinės vonios valymo priemonių pasiūlą. Smagų ir saugų šurmuliuojantį miestelį sutemus pakeitė Lietuvoje kur kas įprastesni vaizdai – perkreipti veidai, neaiškios kilmės uostomosios medžiagos bei butelių šukės. Kiekvienam savo. Tačiau rizikuoti buvo verta – juk ne kiekvieną vakarą gali išgirsti „Pelenų” ar legendinės „Hiperbolės” dainas…
V. Arėniškis
Susijęstraipsniai
