Apie 500 statybos sektoriaus darbuotojų, jų artimųjų ir kviestinių svečių susirinko į šalią Druskininkų esantį „Snow Arena“ žiemos pramogų kompleksą paminėti statybininkų dienos. Tai jau 14-oji profesinė statybininkų šventė, šiemet išsiskyrusi organizuotomis statybininkų olimpinėmis žaidynėmis.
Tradiciškai šventės metu buvo pagerbti labiausiai nusipelnę statybos sektoriaus atstovai, kuriuos sveikino Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas, Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius, Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis, Europos parlamento narys Zigmantas-Povilas Balčytis, Lietuvos pramonininkų asociacijos viceprezidentas Gediminas Rainys ir Lietuvos darbo biržos direktoriaus pavaduotojas Albertas Šlekys.
Šventė prasidėjo šių metų akcentu – pirmosiomis statybininkų olipinėmis žaidynėmis. Azarto ir geros nuotaikos nestokojusiose žiemos sporto rungtyse „Snow Arena“ trasose susirungė Lietuvos statybininkai, atstovavę savo regionus ir įmones. Panašu, kad namų sienos varžybose turėjo didelės įtakos, nes nugalėtoja tapo Dzūkijos regiono komanda. Antri liko Klaipėdos, treti – Kauno atstovai.
Labiausiai nusipelniusiems statybos sektoriaus atstovams buvo įteiktos ministro pirmininko, aplinkos ministro, europarlamentaro Z. Balčyčio padėkos raštai ir apdovanojimai.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas įteikė „Profesijos riterio“ ženklus, asociacijos prezidentas pasižymėjusius darbuotojus apdovanojo Lietuvos statybininko garbės ženklais ir padėkos raštais.
Pagerbti buvo įmonių vadovai, vidurinės grandies vadovai, inžinieriai, plytelių klojėjai, staliai, mūrininkai ir kiti statybos darbų specialistai.
Šventę pradėjęs Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas D. Gedvilas pasveikino visus susirinkusius į šventę, pasidžiaugė nuveiktais darbais ir atkreipė dėmesį į naujus iššūkius, laukiančius statybos sektoriaus.
Premjeras A. Butkevičius, pats ilgą laiką dirbęs statybos sektoriuje, savo kalboje pagerbė statybininkus, kaip vieną pagrindinių jėgų, kuriančių bendrąjį vidaus produktą.
Vyriausybės vadovas pritarė D. Gedvilo išsakytoms pastaboms dėl viešųjų pirkimų įstatymo ir galiojančio mažiausios kainos principo, taip pat dėl naujų specialistų statybos sektoriui rengimo, atsižvelgiant į sektoriaus poreikius bei dirbant su švietimo institucijomis. Asociacijos prezidentas ir ministras pirmininkas pasidžiaugė didėjančiais statybų eksporto rodikliais.
Šventėję dalyvavę šalies valdžios atstovai statybos sektoriui prognozuoja šviesią ateitį. Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis pabrėžė, kad krizės metu didžiausias smūgis teko būtent statybos sektoriui, o tai, nors ir lėmė didelį kritimą, kartu yra ir didžiausias šansas atsigauti.
„Po truputį spartėjant ekonominiams procesams, atsiranda ir daugiau investicinių projektų“, – teigė V. Mazuronis. Ministras taip pat akcentavo renovacijos procesus ir greitai planuojamą pradėti ne tik gyvenamųjų, bet ir visuomeninių pastatų renovaciją.
„Viskas labai perspektyvu, juolab, kad Lietuvos statybų įmonės ir statyti moka, ir žmonių turi. Nors dalis žmonių yra išvažiavę pinigų uždirbti kitur, bet aš manau, kad viskas bus gerai“, – optimistiškai į artimiausių penkerių metų statybos sektoriaus perspektyvą žvelgia V. Mazuronis.
Europos parlamento narys Z. Balčytis teigė, kad sektoriaus ateitis priklausys nuo to, kaip šalies valdžia ir Lietuvos statybininkų asociacija pasirengs naujiems iššūkiams ir pasikeitimams, kurie neišvengiamai ateis.
Kaip pagrindines naujoves Z. Balčytis įvardijo naujas technologijas, naujus principus statybose, naujas konkurencines sąlygas. „Labai svarbus yra ir viešųjų pirkimų įstatymas. Svarbu, kad jis nustatytų ne mažiausios kainos, o ekonominio naudingumo principą“, – Lietuvos statybininkų asociacijos pozicijai pritarė europarlamentaras. Kaip vienas pagrindinių faktorių taip pat buvo paminėta Europos Sąjungos parama 2014-2020 metais ir tai, ar statybos sektorius galės tikėtis gauti šią paramą.
Tarp šių metų statybininkų dienos šventės svečių buvo ir praeitos kadencijos aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas. Jo manymu, statybos sektorius per 5 metus turėtų atsistatyti į 2007-2008 metais buvusį lygį. Investicijos taip greitai nesugrįžta, todėl, G. Kazlausko teigimu, ankščiau to tikėtis neįmanoma.
„Tačiau tai, kad statybos sektorius atsigauna, ypač Vilniuje, labai jaučiasi. Na, o periferijoje gelbsti europiniai pinigai, nors jų siekiant susiduriama su įvairiais nesklandumais: užsitęsia konkursai, iš vėžių išmuša atsiskaitymai“, – pastebi buvęs ministras. Apibendrindamas dabartinę padėtį, G. Kazlauskas teigė, kad problemų yra, tačiau statybų rinka po truputėlį kopia į viršų.
Pasveikinti statybininkų atvykę V. Mazuronis, Z. Balčytis ir G. Kazlauskas kaip didžiausią šios profesijos žavesį išskyrė galimybę ilgus metus matyti konkretų savo darbo rezultatą. V. Mazuronis, pats beveik 30 metų dirbęs architektu, teigė, kad darbas statybose yra labai sunkus, tačiau viską atperka rezultatas.
Z. Balčytis pasidžiaugė tuo, kad į Lietuvą pirmą kartą atvykstantys aukšti užsienio šalių pareigūnai pastebi labai aukštą Lietuvos šiuolaikinių pastatų kokybę. Europarlamentaras pastebėjo, kad ją išlaikyti statybininkai sugebėjo ir per krizę. Tuo tarpu G. Kazlauskas prisipažino vis dar jaučiantis nostalgiją darbui statybų aikštelėje, kur dirbdamas įvairiose pozicijose praleido ilgus metus.
Jonas Dvilinskas,
Lietuvos statybininkų asociacija