Ar kada nors susimastėme, kaip pasikeis gyvenimas 2050-aisiais metais? Manoma, kad iki to laiko miestuose gyvens trys ketvirtadaliai viso pasaulio gyventojų. BBC pabandė nuspėti galimus pokyčius, juos paskelbė technologijos.lt.
Apšvietimas
Gali būti, kad po 40 metų gatvių apšvietimas miestuose bus patikėtas medžiams ir krūmams. Kembridžo universiteto mokslininkai atliko pirmuosius bandymus, kuriant šviečiančius medžius. Ištobulinus šią technologiją miestai sutaupytų didžiulius energijos kiekius.
Transportas
Savarankiškai vairuojantys automobiliai dar tik žengia pirmuosius žingsnius, tačiau po kelių dešimtmečių jie turi potencialo užkariauti gatves. Ilgainiui turėtų išnykti skirtumas tarp viešo ir privataus transporto, nes daugelis keliautojų rinksis robotizuotus taksi.
Išmanieji miestai
Jau šiandien gimsta pirmieji išmanieji miestai, kuriuose svarbų vaidmenį atlieka įvairiausi jutikliai. Pastarieji stebės, žmonių ir transporto srautus, oro užterštumą, apšvietimą, dujų ar vandens nuotėkius bei rinks daugybę kitokių duomenų apie miesto gyvenimą.
Surinktą informaciją teks apdoroti todėl ateityje miestai turės savo skaitmeninės kontrolės centrus, kuriuose vyks duomenų analizė, stebėjimas ir užduočių skirstymas. Pagrindinė tokio kontrolės centro užduotis – užtikrinti, kad visos miesto infrastruktūros arterijos veiktų nepriekaištingai, o gyventojai galėtų mėgautis saugumu.
Dėvimos technologijos
Daugelis gyventojų iškeis mobiliuosius išmaniuosius įrenginius į dėvimus kompiuterius. Kol kas akiniai „Google Glass“ tebėra bandymų stadijoje, tačiau per kelis dešimtmečius dėvima įranga gali tapti neatsiejama gyvenimo dalimi, priartinančia skaitmeninį pasaulį prie tikrovės kur kas arčiau nei ikišiol.
Parduotuvės
Iki 2050 metų apsipirkimo įpročiai pasikeis kardinaliai. Pirkėjai 3D spausdintuvo dėka parduotuvėse galės atsispausdinti pageidaujamą prekę. Vartotojų pasirinkimo galimybes ribos tik pasaulinio masto prekių duomenų bazės.
Produktų peržiūra vyks didžiuliuose virtualiuose ekranuose, kuriuose, pasitelkus papildytą tikrovę, pirkėjai galės įvertinti potencialią prekę. Parduotuvių darbuotojus pakeis robotai, kurie suteiks reikiamą informaciją ir esant reikalui padės nunešti pirkinius.
Siuntos
Siuntų, greito maisto ar kitokių prekių pristatymą 2050 metais vykdys nedidelės robotizuotos skraidyklės, leisiančios sutaupyti energiją, laiką bei sumažinti transporto spūstis. Šie robotai perims kurjerių paslaugų verslą. Vienas verslininkas jau išbandė tokį picų pristatymo būdą, tad po 40 metų panašių paslaugų turėtų atsirasti kur kas daugiau.
Pastatai
Išmanieji pastatai taps įprastu standartu. Tokie statiniai patys reguliuos šildymą, apšvietimą ir užtikrins saugumą. Architektai tikisi, kad ateityje pastatai taps kur kas mažiau priklausomi nuo bendros miesto infrastruktūros ir galės patys gamintis energiją bei panaudoti lietaus vandenį. Didesni pastatai energijos perviršį kaups talpiose baterijose, o mažesni individualūs namai energijos perteklių atiduos išmaniesiems elektros tinklams.
Ūkininkavimas
Futuristai yra įsitikinę – ateityje dangoraižiai taps daugiafunkciai ir savo vietą juose atras vertikalus ūkininkavimas, kai kurie mano, kad ūkininkavimui bus skirti visiškai atskiri daugiaaukščiai statiniai.
Tinklas
2050 metais galime tikėtis kur kas spartesnio interneto ryšio, tačiau svarbiausia, kad viešų ir privačių paslaugų integracija į internetą taps itin ryški. Miestas gyvens tinkle.
O kas – po 70 metų?
Po 70 metų daugelis Europos gyventojų bus milijonieriai, o už kepaliuką duonos mokės apie 80 litų. Per tą laiką žmonija bus įvaldžiusi ir nemažai dabar sunkiai įsivaizduojamų technologijų, byloja vienos britų investicijų kompanijos „DGCAssetManagement.com” atlikto tyrimo rezultatai.
Organai, kurie nesensta
2083 m. vidutinis miesto gyventojas organizme turės aibę biotechnologinių implantų ir asmeninių medicininių įrenginių – taip pat ir visiškai dirbtinių organų, kurie nesensta ir „negenda“ – bionines akis ir ausis, dėl kurių žmogaus jutimai taps itin aštrūs, nanolygmens smegenų sąsajų, kurios žymiai praplės savininko intelektą.
Maistas brangs astronomiškai
Tyrėjai iš investicijų kompanijos panaudojo istorinius duomenis ir juos įvertino kasmečio ekonominio augimo kontekste. Pirmiausiai apie kainas. Pasirodo, po 70 metų puslitris pieno turėtų kainuoti apie 1300 Lt, dešimt kiaušinių – apie 270 Lt, o nauji gyvenamieji apartamentai kainuos vidutiniškai apie 28 mln. litų. Bokalas šviesaus alaus – 2 tūkst. litų, užtat mėsainis „Big Mac”, kuris, kaip skelbiama, pastaraisiais dešimtmečiais išlaiko ypatingai stabilią kainą, per 70 metų pabrangs vos 15 litų.
Vestuvės ir vaikai – prabanga
Tyrėjai prognozuoja, kad vidutinio dydžio ir prabangos vestuvės 2083-iaisias atsieis apie 0,5 mln. litų, o vaiko auginimas iki dienos, kai jam sueis 18 metų, turėtų kainuoti apie 22,5 mln. litų „Daugelis mūsų investuotojų yra mažų vaikų tėveliai“, – aiškina tyrimą atlikusios kompanijos „DGCAssetManagement.com” vadybos direktorius David Garner. – Jie nori žinoti, kokia daugmaž ateitis laukia jų atžalų ir kaip tą ateitį planuoti. Viską skaičiavome taip: panaudojome istorinius duomenis ir prognozes gavome, įkalkuliavę kasmetinio ekonominio augimo tempą. Prognozę sudarėme 2083-iesiems”.
„Įvertinome ir infliaciją“, – pridūrė D. Garneris. – Kai kurie skaičiai gali atrodyti neįtikėtini, bet kai pamatai, kad puslitris pieno prieš 30 metų kainavo keliasdešimt pensų, tokį kainų augimą įsivaizduoti ne taip ir sunku“.
Tunelis tarp Europos ir JAV
Kitas nepriklausomai atliktas ateities prognozių tyrimas, kurio autoriai – „FutureTimeline.net“ specialistai, spėja, kad „hiperspartūs kompiuteriai per keletą mikrosekundžių atliks tiek operacijų, kiek visai žmonijai yra kilę minčių per pastaruosius 10 tūkst. metų“. Po 70 metų technologijos turėtų būti pažengusios tiek, kad tada Europą ir Šiaurės Ameriką jungs transatlantinis tunelis, garantuosiantis greitą susisiekimą tarp JAV ir Europos šalių.
Mirtini karščiai ir sausros
Daugeliui gyvūnų rūšių ateitis numatoma ne kokia: driežai ir baltosios meškos apskritai išnyks, o žemės ūkį alins „mirtini karščiai ir sausros“. Vidurvasariais Londone ir Paryžiuje temperatūra viršys +40°C, o piečiau esančiose valstybėse termometro stulpelis vasaros dienomis perkops ir +50°C padalą.
Dėl išsekimo nuo karščio mirs tūkstančiai žmonių. Jei karšta, reiškia, bus daugiau sunkiai suvaldomų miškų gaisrų, o dėl ilgalaikių sausrų periodiškai išdžius vis daugiau upių. Ispanija, Italija, Balkanų šalys, kaip manoma, turėtų virsti dykumų valstybėmis, kur klimatas taps panašus į tokį, koks dabar vyrauja Šiaurės Afrikoje.
Žmonės – į Jupiterio sistemą
Kiek šviesesnės perspektyvos laukia mokslo pasaulio. Prognozuojama, kad po 70 metų bus įmanoma makroobjektų teleportacija. 2083-iaisiais žmonės jau bus įvykdę pilotuojamą misiją į Jupiterio sistemą.
Susijęstraipsniai
