Vienas iš privalomų vasaros atributų yra festivaliai. Ne paslaptis, kad šiais metais, jų spektras buvo kaip niekad gausus. Galėjai išsirinkti sau tinkamiausią pagal veiksmo vietą, laiką, muzikos stilių ar vykstančią ten draugų kompaniją. Žinoma, jei esi paranojiškas „Skamp“ ar „G&G Sindikato“, gerbėjas, aplankyti teko mažiausiai keturis lietuviškus festivalius. Bet štai, vasara jau vilnija į pabaigą, o tu sėdėdamas Alytaus parkelyje mąstai apie gerus arba ne tokius gerus besibaigiančios vasaros įspūdžius ir nuotykius. Prieš kelis metus taip pat sėdėjo ir dumojo du geri draugai Edvinas Grauželis ir Petras Žukauskas. Pasitarę vyrai nusprendė, kad nėra čia ko po kitus kraštus važinėti ir svetimų atlikėjų klausyti. Juk grojančio jaunimo yra ir čia, Alytuje. Sprendimas buvo priimtas ir štai jau penkti metai, kai šaukinys „Alytus yra gyvas“ kviečia paminėti vasaros sezono pabaigą renginyje „Vasaros uždarymas“.
Vasaros uždarymo renginys yra skirtas Alytaus miesto ir rajono muzikantams, siekis – paskatinti užslėptus talentus lysti į dienos šviesą ir parodyti save. Įvairaus stiliaus, sudėties ir skambesio grupės yra kviečiamos užverti repeticijų salių duris ir pagroti garsiau bei taip parodyti, jog Alytaus jaunimas yra gyvas ir kūrybingas. Juk neretai yra reikalingas postūmis žengti pirmą žingsnį scenos link.
Renginio organizatoriai Petras ir Edvinas teigia, kad „Vasaros uždarymo“ renginį juos paskatino organizuoti ir tai, kad dažnai jiems tenka susidurti su pasakymais, jog Alytuje nieko nevyksta ir čia nėra ką veikti, o jaunimas vien šlaistosi gatvėmis. Būtent siekdami paneigti šiuos stereotipus, jie suteikia progą ne tik išlysti į dienos šviesą muzikantams, bet šiais metais kviečia prisijungti ir meninę sielą turinčius asmenis bei surengti kūrybines dirbtuves.
„Mūsų pagrindinis siekis yra parodyti, kad kultūrinis gyvenimas Alytuje yra gyvas“, – sako E. Grauželis. P. Žukausko manymu – svarbu parodyti ir alternatyvas, kuriomis gali užsiminėti savęs dar ieškantis jaunimas ir taip juos paskatinti kurti sau ir savo miestui. „Gal kiek ir populistiškai skambės, bet mes tikim, kad Alytus yra gyvas ir turi sielą. Šiame mieste yra jaunimo, kuris nori palikti savo pėdsaką Alytaus miesto istorijoje“ – įsitikinę „Vasaros uždarymo“ rengėjai.
Paskutinę vasaros dieną – rugpjūčio 31 –ąją – visi alytiškiai kviečiami pasižiūrėti paklausyti savų dainuojančių ir grojančių jaunuolių. Planuojama, kad šiemet scenoje ausis ir akis džiugins Laura Misiukevičiūtė, Goda Bobinaitė ir Simonas Sakalauskas, Alytaus jazz – funk kolektyvas, roko grupė „Moonshine“, atsikūrę „Popieriniai lėktuvėliai“ bei kiti atlikėjai.
Keisčiausio vardo grupė programoje – „Otorinolaringofonija“. „Net ir didžiausiame chaose yra tvarka“, – apie „Otorinolaringofonijos“ skleidžiamą garsų terapiją kalba Petras. Šiais metais „Vasaros uždarymo“ renginys gali pasigirti ir tuo, kad greta skambančių garsų prie Alytaus dailės mokyklos, nuo 13 val. atėjusieji galės pasidaryti piešinį ant kūno, išmokti pinti apyrankes, prisidėti prie Alytaus ženklo kūrimo arba patobulinti savo šokio žingsnelius. Ir ši garso bei meno sintezė žiūrovams nieko nekainuos.
Šiais metais kultūrinę programą siūlantis renginys susidės iš dviejų dalių – dieninės, Alytaus dailės mokyklos prieigose ir vakarinės – „Fenix“ bare. Dienos metu pasiklausius vietinių muzikos grupių, organizatoriai kviečia susiburti bare, o ten klausyti svečių iš Kauno – grupių „Floating Mass“ ir „Up–Lifter“ bei pernai vasaros uždaryme pamėgtų vilniečių „Summer Five“.
Penktus metus Alytaus jaunimą budinantys vaikinukai patys yra muzikantai ir Alytaus miesto mylėtojai. Nors gyvenime P. Žukauskas ir E. Grauželis studijuoja su muzika nesusijusius dalykus, farmaciją ir biochemiją, tačiau mano, kad savo pomėgių ir hobių demonstruoti reikia be baimės.. Vaikinai tiki, kad šis renginys ilgainiui taps tradicine Alytaus jaunimo muzikos diena.
Renginys turi pretenzijų išaugti į Alytaus miesto jaunimo festivalį, tačiau patys organizatoriai, kol kas nenori šio renginio įstatyti į jokius rėmus. Jų manymu, „Vasaros uždarymą‘13“ galima vadinti koncertu su festivalio polėkiu. Kaip pavadinsi, taip nepagadinsi – juk svarbu ne pavadinimas, o idėja ir pačių alytiškių įsitraukimas bei noras dalyvauti.