„Dėmesio, raginame saugotis apsišaukėlių, norinčių patikrinti šalto vandens kokybę“, – perspėja bendrovė „Dzūkijos vandenys“. Jos teigimu, miesto gyventojai pastaruoju metu sulaukia telefoninių skambučių, kurių metu jiems prisistatoma „Dzūkijos vandenų“ atstovais, minimos nitratų tikrinimo ar kitos akcijos, nurodoma, kad būtina patekti į gyventojų namus, teiraujamasi, kas nurodytu laiku bus namuose, koks laiptinės durų kodas.
„Dzūkijos vandenys“ perspėja – tokie skambučiai yra apgaulė ir kviečia būti budriais. Pasak Alytaus vandentiekininkų, vandens filtrų pardavėjai gali apsukti galvą savo „tyrimais“ ir įtaigiomis „išvadomis“. Nors vandens kokybę kontroliuojančios tarnybos vieningai tvirtina, kad Alytuje vandentiekiu tiekiamas požeminis vanduo yra saugus ir kokybiškas, tačiau vandens filtrų pardavėjai apie tai gyventojams pasakoja atvirkščiai ir tuoj pat savo žodžius patvirtina „tyrimu“, kuris tiesiog žmogų išgąsdina.
Į vandenį įkiša elektrodus ir netrukus vanduo ima rusvai putoti, atsiranda nuosėdų. Šiuo „tyrimu“ žmogus įtikinamas, kad vandentiekio vanduo yra tikrai nešvarus, netgi kenksmingas sveikatai. Tačiau atkreipiame gyventojų dėmesį, kad šis eksperimentas labai paprastai paaiškinamas.
Vandentiekio vandenyje yra daug sveikatai naudingų mikroelementų ir mineralų, todėl vandenį veikiant elektra vyksta cheminės ir elektrocheminės reakcijos. Iškritusiose nuosėdose daugiausia būna geležies. Atliekant tokį pat „tyrimą“ su filtruotu ar distiliuotu vandeniu, reakcija būna labai silpna, mat tokiame vandenyje beveik nelikę vertingų medžiagų. Ypač stiprią reakciją pamatytume, jei elektrodus įmerktume į mineralinį vandenį.
Vanduo iš čiaupo Alytuje yra labai geros kokybės, atitinkantis Lietuvos higienos normos HN 24:2003 numatytus reikalavimus, keliamus geriamojo vandens saugai ir kokybei. Vanduo tinkamas gerti nevirintas ir nefiltruotas.
„O kas yra kietas vanduo?“- mūsų klausia „Dzūkijos vandenys“ ir atsako, kad teiginiais, jog kietas vanduo yra pavojingas žmogaus sveikatai, esame gąsdinami nepagrįstai. Vandens kietumo, kurį lemia ištirpusios kalcio ir magnio druskos, nereglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 24:2003. Kietas vanduo gali „nepatikti“ arbatinukams ir buitinei technikai, tačiau žmogaus sveikatai kietesnis vanduo yra sveikesnis. Nustatyta, kad kalcis ir magnis, patekę su geriamuoju vandeniu į organizmą, sudaro nemažą bendro organizmo druskų balanso dalį. Kuo minkštesnis vanduo, tuo jis labiau „plauna“ mineralus iš žmogaus organizmo.
Mokslininkai pastebi, jog žmonės, geriantys kietesnį vandenį, rečiau serga širdies ir kraujagyslių ligomis. Gerdami vandenį iš čiaupo, t. y. nevirintą ir nefiltruotą, organizmą aprūpiname vertingomis medžiagomis. Nepatariama nuolat gerti ir virinto vandens, nes verdant ant arbatinuko sienelių nusėda žmogui naudingos mineralinės druskos ir mikroelementai.
Filtrai iš vandens pašalina didžiąją dalį žmogaus sveikatai vertingų mineralinių druskų (kalcį, magnį, natrį, kalį, chloridus, sulfatus, hidrokarbonatus ir kt.) ir mikroelementų (fluorą, manganą, geležį, jodą, cinką, varį ir kt.). Tačiau mūsų organizmui šios medžiagos yra gyvybiškai būtinos. Perkame vaistinėje ir naudojame jas kaip papildus. Filtruotas vanduo tinka skalbti, praustis ar kitiems komunaliniams poreikiams tenkinti, bet ne maistui gaminti. Svarbu žinoti, kad įsidėjus filtrus, juos būtina nuolat atnaujinti, nes filtruose gali kauptis ir gesti nešvarumai. Tokiu filtru „išvalyto“ vandens geriau nevartoti, nes jis kenkia sveikatai.