Alytaus rajono Alovės pagrindinėje mokykloje vyko vaikų vasaros užimtumo stovykla „Tarmė – mūsų svarbumas, mūsų gyvastis“, kurią lankė 20 šios mokyklos mokinių. Vykdant etnokultūrinę veiklą, vaikai buvo supažindinami su Lietuvoje esančiais etnografiniais regionais, tarmių ypatumais. Stovyklos metu stengėmės kalbėti, bendrauti dzūkiška šnekta. Stovyklą organizavo pradinių klasių vyr. mokytojos Marytė Navickienė, Danutė Jakubavičienė ir pradinių klasių bei vyr. muzikos mokytoja Aušra Pajedaitė – Jarmalavičienė. Stovyklos dalyvių veikla vyko mokykloje ir už jos ribų: Alytaus mieste ir Varėnos rajone Merkinėje.
Stovyklos atidaryme dalyvavo mokyklos direktorius Juozas Navickas ir direktoriaus pavaduotoja ugdymui Jūratė Petkevičienė. Mokyklos vadovai palinkėjo stovyklautojams gerai ir turiningai praleisti laiką, labiau pažinti dzūkišką tarmę, kad ji atgytų naujoje kartoje. Pasivaišinę tortu, visi uždainavome dzūkiškai.
Nieko nelaukdami kibome į darbus: vaikai kūrė ir rašė stovyklos taisykles, šūkį, rytinį pasisveikinimą ir atsisveikinimą, stovyklos emblemą ir vėliavą. Vaikai rinko medžiagą apie etnografinių regionų tarmių skirtumus, ieškojo patarlių, priežodžių, mįslių, žaidimų ir dainų apie bites. Suradę jas, su dideliu entuziazmu skaitė visų regionų tarmėmis. Geriausiai, žinoma, sekėsi skaityti dzūkiškai.
Po pirmos dienos įspūdžių, kitą dieną aplankėme Alytaus Antano Jonyno memorialinį muziejų ir dalyvavome edukacinėje programoje „Bitute pilkoji, iš kur medų nešioji“. Vaikai sužinojo kaip gyvena bičių šeimyna, ką ji veikia, kaip dirba, kaip tvarkosi, kodėl bitės ne visus gelia. Apžiūrėjo įvairius avilius, vaišinosi medumi. Sodelyje vaikai ieškojo paslėptų žiedų, minė mįsles, žaidė ir šoko įvairius liaudies žaidimus apie biteles.
Su gera nuotaika ir vėliava priešaky kitą dienelę keliavome į Merkinę. Dzūkijos nacionalinio parko Merkinės lankytojų centro vyriausioji specialistė Laima Saviščevienė gimtąja dzūkų tarme papasakojo apie dzūkų gyvenimo būdą, papročius, tradicijas, amatus. Antrame aukšte apžiūrėjome keramikos darbus, bei iš šiaudų pagamintus paveikslus ir įspūdingus šiaudinius sodus. Išties sudomino. Vadovė pasakojo, kaip gaminamos žvakės. Pasivaikščiojome ir po pačią Merkinę. Susipažinome su jos istorija bei bažnyčia. Taip pat užkopėme ir į Merkinės piliakalnį, gėrėjomės Merkio ir Nemuno santaka. Čia ir įvyko stovyklautojų „Dzūkelių“ krikštas.
Gerai nusiteikę, žingeidūs stovyklautojai dalyvavo Alytaus kraštotyros muziejaus edukacinėje programoje „Puodininkystė“. Maloniai mus pasitiko ir pamokėlę vedė muziejininkė Gintarė Dusevičiūtė. Pristatydama puodininkystės amatą, rodė pateiktis, supažindino vaikus su seniausiomis keramikos rūšimis, papasakojo apie molio savybes, pristatė molinius dirbinius. Kiekvienas vaikas, gavęs po molio gabalėlį, savo rankomis išbandė jo savybes. Susidomėję stengėsi kuo dailiau nulipdyti ir papuošti savo molinį indą. Su dideliu entuziazmu vaikai puošė indus mediniais pagaliukais, virvelėmis ir savo nagučiais. Prisilietę prie molio pajutome iš jo skleidžiamą šilumą ir gerą energiją. Vaikai džiaugėsi galėdami parodyti savo darbelius tėveliams.
Paskutinę stovyklos dienelę organizavome tarmių popietę „Dainuokim aukštaičiai, dainuokim žemaičiai, dainuokim visa Lietuva”. Jos metu sovyklautojai ieškojo įvairių tarmių žodžių dainų tekstuose, bandė išsiaiškinti jų reikšmę. Vyko tarmių varžytuvės – „Tarmių turtai“, kurios metu kiekvienas dalyvis turėjo perskaityti nurodyta tarme. Po įtemptos kovos iš surinktų ir išdžiovintų Dzūkijos pievose žolynų, vaikai gamino floristikos, o iš ryte priskintų įvairių lauko žolynėlių – batikos darbelius.
Į kiekvienos dienos veiklą buvo integruojama smulkioji tautosaka, dainos ir žaidimai. Manome, kad vaikai giliau pažino Lietuvos etnokultūrą, Dzūkijos etninį regioną, pajuto didesnę atsakomybę už tradicinės kultūros likimą ir jos integraciją į šiuolaikinį gyvenimą. Stovykla buvo finansuojama Alytaus rajono savivaldybės lėšomis.