„Kas naujo?“ – klausiam. „Didžiausia naujiena – laplandinė pelėda“, – atsako Romas Balčius iš Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos. Šiame parke pirmą kartą atrasta reta paukščių rūšis – laplandinė pelėda. Ją aptiko Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos vyriausiasis geografas Gintautas Kibirkštis.
Gamtininką nustebino šio paukščio dydis. Iš pradžių jis pagalvojo, kad tai didysis apuokas, tačiau, paukščiui nutūpus, pamatė, kad tai pelėda. Kadangi Lietuva yra už jos natūralaus paplitimo arealo ribų, žinomi tik keli laplandinės pelėdos buvimo Lietuvoje atvejai.
1933 m. profesorius Tadas Ivanauskas gavo laplandinę pelėdą, nušautą Pakruojo miške. 1963 m. Panevėžio rajone aptiktas šios pelėdos lizdas su jaunikliais, kuriuos išaugino žmonės ir vėl grąžino į mišką. 1982 m. tame pačiame rajone žiemą nušauta bado išsekinta patelė. 1983 m. Alytaus rajone toks vienas paukštis žuvo atsitrenkęs į mašiną. 2011 m. šis paukštis pastebėtas Biržų girioje.
Laplandinė pelėda yra didelių senų miškų su aikštėmis, pelkėmis gyventoja. Grobį medžioja papelkiuose, neužaugusiose kirtavietėse, natūraliose pievose.
Ji dažniausiai apsigyvena stambiuose plėšriųjų paukščių lizduose, kartais kiaušinius sudeda ant nulaužto stuobrio ar aukštesnio kelmo, ar tiesiog ant žemės. Prie lizdo su jaunikliais būna agresyvi ir dažnai puola visus prisiartinančius. Laplandinei pelėdai gyventi tinkamų vietų Lietuvoje yra nedaug. Viena iš jų – Gūdų giria, kur ir buvo stebėta ši įspūdinga pelėda.
Dar vienas Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos atradimas – Lietuvai nauja grybų rūši – kimininis juodaausis (Pseudoplectania sphagnophila (Pers.) Kreisel). Mūsų šalyje pirmąkartą jis buvo rastas 2012 m., o Europoje aptiktas tik keliose šalyse ir visur – labai retas. Auga pelkėse ant kiminų.