Amalvo pelkė net švyti nuo baltai žydinčių bruknių. Šalia jų – rausvi spanguolių žiedai. Šios uogos visuomet intensyviausiai žydi gegužės pabaigoje ir birželio mėnesį, bet tiek daug jų žiedų pietinėje, kažkada melioruotoje Amalvo palių dalyje seniai nebūta. Brendant per pelkę žliugsi vanduo, tarp atsikuriančių kiminų kupstų telkšo nedidelės balutės, kaip ir būdinga visoms natūralioms mūsų aukštapelkėms.
Jei ne jaunų berželių atžalos, vis dar besistiebiančios iš užpernai nukirstų medžių kelmų, gal net neįtartum, jog toji pelkės dalis dar prieš porą metų atrodė beviltiškai džiūstanti ir apaugusi mišku. Dabar jauni berželiai nebesijaučia visagaliai – pusmetrinės atžalos akivaizdžiai skursta ir nustojo augę. Taip ir turėtų būti, nes atkūrus natūralų vandens lygį didesnėje melioruotos pelkės dalyje, turėtų atsikurti bemiškė aukštapelkė.
Reikės kantrybės laukiant pilno pelkės atsikūrimo, bet galima drąsiai pasakyti – šiai vertingai Suvalkijos pelkei išdžiūvimas nebegresia. Ne vien tik Amalvo, bet ir Žuvinto pelkių hidrologinio režimo atstatymas buvo vienas svarbiausių pernai užbaigto Life+ projekto rezultatų.
Aplinkos ministerija informuoja, jog tarp Briuselyje apdovanotų aštuonių geriausių praėjusių metų „LIFE+“ programos gamtosaugos veiklų – Lietuvoje įgyvendintas Amalvo ir Žuvinto pelkėms išsaugoti skirtas projektas.
Aplinkos ministerija informuoja, jog tokio pripažinimo, kaip sakė „LIFE+“ programos nacionalinis koordinatorius, Aplinkos ministerijos ES paramos administravimo departamento ES fondų valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Kastytis Gedminas, Lietuvos projektas sulaukė pirmą kartą per visą šios programos istoriją. Jį įgyvendino Gamtos paveldo fondas, Marijampolės savivaldybės administracija, Marijampolės miškų urėdija ir Žuvinto biosferos rezervato direkcija.
Dauguma darbų buvo skirti Žuvinto ir Amalvo pelkių bei ežerų vandens lygiui ir režimui atkurti. Pertvarkytas Amalvo polderis ir pritaikyta durpinius dirvožemius tausojanti žemėnauda padės sustabdyti Amalvos pelkės sausėjimą. Sugrąžintas gruntinio vandens lygis sudaro prielaidas prioritetinėms Europos buveinėms – aktyvioms aukštapelkėms ir pelkiniams miškams – atsikurti apie 1,5 tūkst. ha Amalvos pelkės plote.
Suremontuoti apsauginiai pylimai, patvenkti grioviai sumažino vandens nuotėkį iš Žuvinto pelkės, sustabdė sausinimo griovių paveiktų aukštapelkės plotų (apie 500 ha) apaugimą medžiais, o tai skatins atsikurti aukštapelkių buveines.
Įdiegus tausojantį Amalvo polderio naudojimo ir vandens pumpavimo režimą, turėtų gausėti migruojančių paukščių populiacijos. Atkurtas natūralus vandens lygio svyravimas Žuvinte turėtų sudaryti prielaidas vandens augalijai atsikurti, kai kurių žuvų ir varliagyvių rūšių neršto plotams išplėsti, nendrynų ir krūmynų plitimui stabdyti.
Atkūrus natūralius vandens lygio svyravimus Žuvinte ir Amalve, didėja galimybės šiems ežerams apsivalyti. Per Žuvinto ir Amalvo šliuzų-reguliatorių rekonstrukciją įrengti žuvitakiai sudaro sąlygas žuvims migruoti. Daug dėmesio skirta ir tausojančiam ūkininkavimui skatinti Žuvinto biosferos rezervato ekologiškai jautriose agrarinėse teritorijose – durpžemiuose, šlapiose pievose.
Susijęstraipsniai
