Stovinti publika, gausūs plojimai ir prašymai pakartot, skirti maestro Virgilijui Noreikai – toks vaizdas lydėjo Alytaus amfiteatro atidarymą. Renginyje, skirtame tarp Putinų mikrorajono ir Pramonės rajono išdygusiam statiniui, pečius surėmė lietuvių ir lenkų kultūrininkai – orkestras, chorai, o pakylėtoje šventėje duris atvėręs, Alytaus dekano Arūno Užupio pašventintas amfiteatras, rodos, iškart tapo reiškiniu.
„Alytaus koliziejus“, – sceną, „Alkor“ firmos surestą ir prilipdytą prie buvusių medvilnės kultūros rūmų (dabar – kultūros ir komunikacijos centras) skambiai pavadino atidarymo konferansjė, muzikologas Viktoras Gerulaitis. Jis pastebėjo, kad susirinkusieji į renginį sugebėjo nugalėti lietų. Iškalbingumo nestokojantis Alytaus miesto meras Jurgis Krasnickas buvo atviresnis – pasidžiaugęs nauju amfiteatru Dzūkijos sostinėje miesto vadovas pastebėjo, kad „statybininkai turėtų ištaisyti savo darbo broką“.
Kaip pastebėjo miesto meras ir renginio dalyviai, amfiteatro defektai pasimatė jau atidarymo dieną. Mėgstama sakyti, kad Alytus – statybininkų miestas, tačiau jame jau ne pirmą kartą „paslystama“ ant trinkelių. Šįkart – tiesiogine prasme. Dar nespėjo atvėsti kalbos apie miesto rotušės aikštės trinkeles, šekit – vėl tas pats.
Dėl naujojo amfiteatro aikštėje trinkeles klojusių statybininkų broko atidarymo misterija, atliekama „Aušrinės“ studijos šokėjų, deja, virto parodija. Įspūdinga įžanga turėjusio tapti merginų pasirodymo metu, kurios šokėjos ne savo noru ne šoko, o virto kone undinėmis ir tiesiogine prasme – maudėsi atgrubnagiškai paklotoje aikštėje, čia telkšojusiose balose.
Gražiai sumanyto, muzikaliai ir vizualiai svaraus renginio nepapuošė ir dar kelios „balutės“ – beveik tūkstantinės publikos akivaizdoje atidarymo juostelė buvo kerpama atsukus nugaras, Lenkijos Ełk miesto prezidento Tomasz Andrukiewicz žinią, kad panašus amfiteatras ten atidarytas praėjusiais metais, vertėjas „išvertė“, jog tai įvyks kitąmet, o Ełkas nežinia kodėl buvo vadinamas „Luku“.