Žurnalistas, vertėjas, televizijos laidų „Pinigų karta“ ir „Tautos aikštė“ vedėjas Andrius Tapinas lankėsi Alytuje, rajono viešojoje bibliotekoje, kur susirinkusiems alytiškiams pristatė savo debiutinį romaną „Vilko valanda“.
Dvidešimt tris miestus ir miestelius apimantis didysis „Vilko valandos“ pristatymo turas po Lietuvą karštą penktadienio popietę pagaliau pasiekė ir Dzūkijos sostinę. Nusistebėjęs tokia didele žiūrovų gausa, poilsį gryname ore iškeitusia į sausakimšą biblioteką, svečias nieko nelaukęs griebė jautį už ragų ir, pasitelkęs vaizdinę medžiagą, paaiškino susirinkusiems, kas tai yra stimpankas ir kodėl jis pasirinko būtent tokį žanrą savo pirmajam kūriniui.
Nenorėdamas eiti jau pakankamai išmintais Dano Browno „Da Vinčio kodo“ ar vampyriniais Stephenie Meyer „Saulėlydžio“ sagos paaugliams keliais, jis pasirinko užsienyje jau seniausiai gyvuojantį stimpankinį žanrą, kuris Lietuvoje, pasirodo, buvo naujiena net ir žinomų leidyklų leidėjams.
Paaiškėjo, kad stimpankas (angl. steampunk) – tai ne vaikinas irokėziška skiautere, dievinantis grupę „Green Day“, o vienas iš fantastikos žanrų, kuriame veiksmas dažniausiai vyksta Viktorijos epochoje arba alternatyviame, pvz.: Laukinių Vakarų pasaulyje, kuriame visi dabartiniai mokslo atradimai buvo padaryti jau ankstyvesnėje istorijoje su turimomis priemonėmis. Garas ir mechanika – du svarbiausi šio žanro komponentai, be kurių stimpankas tiesiog neįsivaizduojamas.
Tad garo karietos, garvežiai, dirižabliai bei garo varikliais varomi lėktuvai šiame utopiniame pasaulyje puikiai „sugyvena“ su privaloma šiam žanrui niekšinga žmogiškąja prigimtimi: pavydu, melu, išdavyste ar apgaule. Toks jo romane prieš skaitytojų akis iškyla ir senasis Vilnius – pagrindinis, anot autoriaus, šio kūrinio veikėjas. Laisvas, romantiškas, atviras naujovėms Aljanso miestas, išsivadavęs iš carinės Rusijos gniaužtų, kupinas tamsių paslapčių, intrigų, melo ir romantiškos meilės.
Nors, anot Tapino, geriau už Ričardą Gavelį dar niekas neatskleidė tikrosios Vilniaus sielos, jis pasistengė bent jau nesugadinti jo mylimo miesto veido ir parodyti jį tokį, koks jis galėjęs būti prieš gerą šimtą metų. Pasidžiaugęs, kad jau trečiojo papildomo leidimo sulaukęs jo debiutinis romanas iš tiesų nėra jo pirmasis literatūrinis bandymas, Andrius Tapinas paatviravo, kad, būdamas devynerių, jau buvo parašęs „knygą“ apie piratus, kurios dabartinis likimas jam, deja, nėra žinomas.
Žurnalistas prisipažino, kad sulaukė ir dalies piliečių neigiamos reakcijos į, jų nuomone, „pasityčiojimą iš švenčiausių mūsų tautos simbolių“. Šiame nuotykių romane kai kurie Lietuvos istoriniai veikėjai (Jonas Basanavičius, Petras Vileišis) vaizduojami visiškai naujame, jiems nebūdingame amplua, tad jis nieko blogo nematąs, jei jaunas žmogus žinomus istorinius asmenis išvys kiek kitoje dienos šviesoje. Gal bent tokiu būdu, anot jo, dalis jaunimo susidomės ir tikrąja šių žymių žmonių gyvenimo istorija. Juk ir amerikiečiai, norėdami įkvėpti kraštiečiams patriotizmo, nebijo kurti kino filmų, kuriuose buvęs prezidentas Abraomas Linkolnas gelbsti Ameriką, medžiodamas šalį užplūdusius vampyrus.
Paprašytas patikslinti savo kūrinio žanrą, žurnalistas jį įvardijo kaip „nuotykių romaną su tam tikrais fantastikos elementais“, kuris puikiai tinka atsipalaidavimui po sunkios darbo dienos ir dar „sunkesnio neigiamos informacijos srauto, plūstančio į mus iš televizorių ekranų kiekvieną mielą vakarą“. Prisipažinęs, kad jo kūrinys labiau skirtas „nepretenzingam skaitytojui, neieškančiam gilesnių filosofinių apmąstymų ir vertinančiam gerus holivudinius filmus“, žurnalistas baigė knygos pristatymą teiginiu: „Jei jūs nemėgstate gerų holivudinių filmų, ši knyga – tikrai ne jums“.
Pasipylus klausimams, susirinkusieji sužinojo, kad mėgstamiausia Andriaus Tapino knyga yra „Mikė Pūkuotukas“, „kurios išmintis praverstų ir ne vienam dabarties politikui“. Alytiškiai išgirdo žurnalisto nuomonę apie privalomos literatūros sąrašus mokyklose, kurie galutinai atbaido moksleivius nuo skaitymo bei sužinojo jo pačius mėgiamiausius rašytojus, kurių daugumą sudaro rusų klasikai bei žinomi anglų – amerikiečių rašytojai fantastai.
Nors žurnalistas susirinkusius aktyviai kvietė pakalbėti ir apie gyvenimą bei televiziją, matyt, knyginė bibliotekos aplinka visus labiau nuteikė kalbėti apie jo naująjį romaną, nei apie televizinį gyvenimą. Baigiantis susitikimui, Andrius Tapinas išdavė, kad viso yra numatęs parašyti keturias Akmens ir Garo miestų ciklo dalis. Artimiausiu metu jis ruošiasi vykti į Stambulą, kurio archyvuose jis ieškos medžiagos savo naujausiam romanui „Maro valanda“. Prie žurnalisto, dabar jau ir rašytojo, nusidriekė ilga laukiančių autografų eilutė, tad mums belieka tikėtis, kad po metų pasirodžiusi „Maro valanda“ neaplenks ir Alytaus.
Arnoldas Šatrauskas