Interviu su Alytaus „Dainavos” kapitonu Nerijumi Bartkevičiumi, kurio nuomone, kol kas alytiškių rezultatai prasti. 27-erių saugas optimizmo nepraranda ir tiki, kad taškų bus daugiau, o „Dainava” kils turnyrinėje lentelėje, kurioje po pirmo rato alytiškiai – septinti. „Treniruojamės po du kartus per dieną – ryte einame į štanginę, vakarais lipame ant žolės”, – pasakojo N. Bartkevičius.
– Balandį sužaidėte daug rungtynių. Nuovargis jaučiasi?
– Kai rungtyniaudavome du kartus per savaitę, savaime aišku, jausdavosi. Tačiau dabar jau gerai. Per pertrauką turime laiko atgauti jėgas, užkamšyti spragas. Į Alytų atėjo pavasaris, tad pagaliau galime treniruotis didelių matmenų aikštėje. Bus puikus, intensyvus pasiruošimas rungtynėms su „Ekranu”. Nelabai turime kur trauktis, tad nuotaikos kovingos. Du pastarieji mačai buvo tikrai geri. Ir su „Šiauliais”, ir Tauragės „Tauru” demonstravime komandinę dvasią, kovingumą. Su šiauliečiais nelabai pasisekė, su Tauragės komanda taip pat. Turėjome surinkti daugiau taškų. Nepasisekė, o futbole be sėkmės nelabai ką nuveiksi.
– Kaip vertinti pirmąjį ratą?
– Manyčiau, tikrai nebuvo geras – surinkta per mažai taškų. Komanda nusivylusi nepavykusiu startu. Tačiau du paskutiniai mačai nuteikia optimistiškai. Viskas bus gerai.
– Prastam pirmajam ratui daug įtakos turėjo tai, kad negalėjote normaliai treniruotis?
– Teisingas pastebėjimas. Gili žiema – viena pagrindinių priežasčių, kodėl sunkiai rinkome taškus. Dažniausiai treniruodavomės salėje, ant grindų. Alytus, ko gero, vienintelis miestas, neturintis dirbtinės dangos aikštės. Tačiau visa tai jau ne kartą sakyta. Nenorėčiau teisintis.
– Ar reikalai juda į priekį?
– Dabar taip. Dirbtinė danga yra Simne. Natūralios vejos treniruočių aikštė Alytuje nėra geriausios kokybės, bet pilnų matmenų, suvoluota. Tačiau negalime žiūrėti vien į tai, kad neturėjome kur treniruotis. Buvo mažai atsidavimo, trūko susižaidimo. Tačiau komandoje padėtis tikrai gera. Drausmė, kovingumas – puikūs, bet kažko trūko…
– Dabar rezultatai gerės?
– Žinoma. Kitaip ir būti negali. Rezultatai tikrai bus geresni. Norime kuo greičiau pamiršti pirmąjį ratą ir kopti į viršų.
– Koks „Dainavos” šio sezono tikslas?
– Konkretaus nėra. Sakykim, penktoji arba šeštoji vieta. Svarbiausia – stabilizuoti klubo padėtį ir judėti į priekį. Norime, kad „Dainava” profesionalėtų. Tačiau, manau, esame pajėgūs užimti šeštąją vietą.
– Klubo svetainė skelbia, kad tai – prasčiausias sezonas po sugrįžimo į A lygą…
– Tai truputį nuvilia, bet nėra ko žiūrėti atgal. Dabar reikia rinkti taškus.
– Esame įpratę tave matyti vidurio saugo pozicijoje. Šiemet rungtyniauji ir gynėju. Kaip sekasi?
– Kaip matėte, turime problemų ginantis. Esame daugiausiai įvarčių praleidusi komanda. Taigi treneris nusprendė mane išbandyti vidurio gynėjo pozicijoje. Savęs vertinti nesu linkęs, bet po truputį pradedu priprasti. Kuo toliau, tuo labiau patinka. Tiesa, dar trūksta didesnio taktinio pasirengimo, susikalbėjimo su gynėjais. Tačiau, manau, laikui bėgant, viskas gerės.
– Pernai įgijai UEFA B trenerio licenciją, padėjai buvusiam „Dainavos” strategui Rimvydui Kochanauskui. Planuoji tapti treneriu?
– Turbūt taip. Vis dėlto, nuo septynerių metų esu susijęs su futbolu. Planuoju būti vaikų treneriu. Galbūt pakilsiu ir aukščiau. Tikslų yra.
– Trenerio karjera prasidėjo nuo „Dainavos” kapitono pareigų?
– Kapitonas ir treneris – du skirtingi dalykai. Kapitonas, žinoma, turi įvesti tvarką komandos viduje, rūbinėje, trenerio mintis perteikti komandai, palaikyti tvarką aikštėje. Nėra lengva. „Dainavos” kapitonu esu antrus metus. Po truputį įsivažiuoju, žaidėjai klauso. Pernai būti trenerio asistentu taip pat nebuvo lengva. Vis dėlto, treneris turi pasiruošti rungtynėms, nuteikti komandą. Dabartiniai šiuolaikinio futbolo strategai tarsi sporto psichologai.
Kalbėjosi Giedrius Vaitkevičius (Futbolo.tv)