Lazdijų rajone, 500 metų istoriją skaičiuojančiame miestelyje susibūrusi bendruomenė nuo 2010-ųjų, kai sužinojo, kad šiame ypatingu, dar mažai urbanizacijos paliestu kraštovaizdžiu pasižyminčiame regione nusidrieks elektros tilto linija, reikalauja pakeisti numatytą statybos maršrutą. Projekto įgyvendinimą koordinuojanti elektros perdavimo tinklo bendrovė „Litgrid” tvirtina, kad į žmonių pateiktas pastabas atsižvelgta atliekant poveikio aplinkai vertinimą. „Buvo nustatytos papildomos poveikį mažinančios ar net visiškai eliminuojančios priemonės. Pavyzdžiui, atsižvelgta į pastabą dėl įtakos kraštovaizdžiui prie Rudaminos gyvenvietės – priimtas įsipareigojimas sumažinti poveikį kraštovaizdžiui, parenkant aplinkai artimą atramų spalvą”, – nurodoma „Litgrid” komunikacijos vadovės Lauros Šebekienės perduotame atsakyme.
Elektros tilto tarp Lietuvos ir Lenkijos projekto rengėjai viešai džiaugiasi įveikę „protestuojančių bendruomenių” abejones ir nenoriai pripažįsta, kad nepasitenkinimo balsai dar skamba, o juos stiprina palanki teismų pozicija. „Valdžia neklauso bendruomenės balso, reikalauja sutikti su keliamomis sąlygomis nuleista galva. Tai blogiausias dalykas, kokio galima sulaukti iš valstybės. „Mano tėtė, patekęs į tokią situaciją, važiuodamas į teismo posėdį pasirašė kalbą. Ją užbaigė sakiniu: „Buvau sąjūdietis, dalyvavau Baltijos kelyje, bet šiandien turiu stoti prieš valstybę, kovodamas už savo žemės lopinėlį”, – pasakojo asociacijos Rudaminos bendruomenės vadovė, vietos verslininkė Rūta Cimakauskienė.
Rūpinasi Lenkijos gamta
Šio mėnesio viduryje Lietuva ir Lenkija pranešė baigiančios pagrindinius parengiamuosius elektros energijos perdavimo jungties darbus – elektros linijos statybos pirkimo procedūras. Kaip nurodoma, jau po poros mėnesių tikimasi pasirašyti sutartis su rangovais, statysiančiais elektros liniją iki Lenkijos sienos. Pasak jungtinės Lietuvos ir Lenkijos įmonės „LitPol Link”, įgyvendinančios elektros tilto projektą, naujojo vadovo Artūro Vilimo, pakeitusio praėjusių metų pabaigoje energetikos ministru paskirtą Jaroslavą Neverovičių, šiais metais ketinama gauti visus statybos leidimus, o kitąmet įgyvendinti realius darbus ir Lietuvoje, ir Lenkijoje. Lenkai neslepia, kad kol kas tik du valsčiai iš 10-ies, per kuriuos eis linija, pritarė projektui. Dar praėjusių metų vasarą tuometis „LitPol Link” vadovas J.Neverovičius aiškino, esą kaimynų abejones galima pateisinti tuo, kad planuojama trasa kerta Lenkijos parkus ir gamtos draustinius.
Lietuvoje apie saugomas teritorijas, atsiduriančias elektros tilto trasoje, kalbama mažiausiai. Atsakingi pareigūnai jau seniai skelbia, kad kliūčių įgyvendinti projektą neliko, nes pavyko įveikti „protestuojančių bendruomenių abejones”. „2011 metų gruodį tarp Lietuvos ir Lenkijos elektros perdavimo sistemų operatorių buvo pasirašyta sutartis dėl projekto įgyvendinimo. Rengiant projektą buvo atliktas išsamus poveikio aplinkai vertinimas, jo viešinime dalyvavo vietos bendruomenės ir gyventojai, buvo išklausyti ir išnagrinėti jų pateikti siūlymai ir, prieš priimant projekto sprendimus, į juos atsižvelgta”, – tvirtino „Litgrid”. Projektą prižiūrinti bendrovė neužsimena apie šių metų vasario 6 dieną paskelbtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį, kuria nurodoma atnaujinti bylos pagal Rudaminos bendruomenės skundą nagrinėjimą. „Laukiame, kol bus paskirta posėdžio data. Tuo pat metu rengiame skundą Europos Komisijai. Bandome pakeisti valstybės požiūrį į žmogų, kuris gyvens šalia tokio objekto”, – sakė R.Cimakauskienė.
Virš Mindaugo karūnos
Ginčas tarp Lazdijų rajono Rudaminos miestelio bendruomenės ir energetikų įsiplieskė prieš trejus metus, kai žmonės sužinojo apie planuojamą tiesti aukštos įtampos elektros energijos perdavimo oro liniją nuo Alytaus transformatorinės pastotės iki Lenkijos Elko miesto, eisiančią per Rudaminos apylinkes. Pasak R.Cimakauskienės, iki tol teritorijų planavimo dokumentuose šioje Lazdijų rajono dalyje buvo numatoma ne infrastruktūros, bet aplinką tausojančių priemonių, skatinančių ekologišką ūkininkavimą ir turizmą, plėtra.
Bendruomenės pirmininkės teigimu, projektuotojai aukštos įtampos elektros liniją nubrėžė per Neravų, Karužių, Virbalų, Žemaitkiemio kaimus, kurių istorija – per pusę tūkstančio metų. Dėl šio elektros tilto teks kirsti Kalniškės mišką, kuris lietuviams yra šventa vieta, nes čia 1944 metais vyko pirmas didelis dzūkų partizanų mūšis su besiveržiančia NKVD kariuomene. Statinys sudarkys Rudaminos piliakalnio, ant kurio, pasak legendų, stūksojo Lietuvos karaliaus Mindaugo pilis, o paskui buvo paslėpta valdovo karūna, vaizdą. Elektros tiltas įsirėš į Galadusio ežero, kuris Lietuvą skiria ir jungia su Lenkija, vaizdingas apylinkes, čia kuriamos kaimo turizmo sodybos taps nepatrauklios.
Rudaminos bendruomenė, kurią tuo metu parėmė ir Lazdijų rajono savivaldybės taryba, pasiūlė alternatyvų sprendimą elektros jungties statybos ir eksploatavimo teritorijų planavimo dokumentuose ir Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje numatytam statybos maršrutui – elektros liniją tiesti ne oru, o požeminiais kabeliais, taip pat koreguoti būsimą linijos tiesimo trajektoriją, nukreipiant ją jau esamais infrastruktūros koridoriais gretimose Marijampolės ir Kalvarijos savivaldybėse.
Galimybė tiesti požemines elektros perdavimo linijas buvo numatyta dar 2003 metais Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko užsakymu anglų bei švedų bendrovių „IPA Energy Consulting”, „SEK Avdisory Services” ir „Sweden Power Consulting” specialistų parengtoje studijoje, skirtoje Lietuvos bei Lenkijos vyriausybėms. Tačiau 2009-ųjų spalį tuometis energetikos ministras Arvydas Sekmokas išleido įsakymą Nr. 1-190, kuriame nurodoma pradėti projektuoti jungties oro liniją. Tuo pačiu metu poveikio aplinkai vertinimą ir specialųjį projektą nusamdytai atlikti bendrovei „Sweco” pavesta ištirti oro linijos tiesimo Lazdijų rajone galimybę, nenagrinėjant alternatyvių variantų.
Alternatyvų nenagrinėjo
„Elektros linijos trasos nuo pat pradžių buvo parinktos labai neatsakingai. Poveikio aplinkai vertinimas atliktas nekompetentingai, visiškai ignoruojant kraštovaizdį, neatsižvelgiant į planavimo dokumentus, kuriuose buvo numatytas komunikacijų koridorius gretimoje Kalvarijos savivaldybėje. Kaip pas mus įprasta, buvo nueita spaudimo keliu: firmelė projektą padarė, pinigėlius pasiėmė ir – nė žingsnio atgal”, – apie šį projektą sakė žymus kraštotvarkininkas profesorius Paulius Kavaliauskas.
„Litgrid” atstovė L.Šebekienė tvirtina, kad rengiant projektą buvo išsamiai išnagrinėti visi alternatyvūs siūlymai. „Pasiūlymas tiesti ne oro, o kabelinę elektros liniją buvo išanalizuotas poveikio aplinkai vertinimo etapu. Siūlymui nepritarta dėl nepalankių techninių sąlygų Lietuvai integruojantis į žemyninės Europos tinklus ir kur kas didesnės projekto, finansuojamo valstybės lėšomis, kainos. Be to, 2010 metų rugsėjį Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje buvo išnagrinėtas alternatyvus siūlymas tiesti elektros liniją ne Lazdijų, bet Marijampolės ir Kalvarijos savivaldybių teritorijose. Šiam siūlymui nepritarta dėl gerokai didesnio poveikio aplinkai, prieštaravimo Lietuvos ir Lenkijos nacionalinio bei regioninio lygmens teritorijų planavimo dokumentams”, – nurodė ji.
Kaip rodo „Litgrid” atstovės minimo 2010-ųjų rugsėjo 27 dienos Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pasitarimo protokolas, renginyje dalyvavę „Sweco” atstovai neneigė, kad alternatyvūs projektai nagrinėti nebuvo, nes užsakovas to daryti nepavedė. „Kaip suprantu iš jūsų pristatymo, jūs net nesvarstėte galimybės, kad linija galėtų eiti per kitą savivaldybę, išeinančią už Alytaus apskrities, ir kad tai galėtų būti tinkamesnis kelias?” – tuo metu teiravosi parlamentaras Mantas Adomėnas. „Faktiškai taip”, – atsakė bendrovės „Sweco Lietuva” projektų vadovas Tomas Varneckas. Įmonės viceprezidentas Aidas Vaišnoras atsakymą papildė: „Niekas nepasiūlė diskutuoti sprendinio kitoje apskrityje, kitoje savivaldybėje.”
„Išklausėme poveikio aplinkai vertintojus, jie mano, kad darbas padarytas iki galo ir poreikio ką nors keisti nėra. Jūs, aišku, demonstruojate jėgą, tai, kad turite strateginį objektą ir jūsų idėjos nekvestionuojamos. Su poveikio aplinkai vertinimu beveik visuose strateginiuose objektuose susiduriame su ta pačia problema. Užmokami pinigai ir padaroma taip, kaip yra užsakyta. Dar nebuvo kitokio vertinimo faktiškai nė iš vieno”, – tuo metu reziumavo pasitarimui pirmininkavęs komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas. Jokių kitų viešų svarstymų Seime daugiau nebuvo surengta.
Iki švilpuko
Aktyviai Rudaminos apylinkių gyventojų interesus ginantis iš šio krašto kilęs fizikos mokslų daktaras Ramūnas Valiokas, daug metų dirbęs mokslinį darbą Švedijoje ir Vokietijoje, o prieš dešimtmetį grįžęs į gimtinę ir vadovaujantis paties suburtam Fizinių ir technologijos mokslų centro nanoinžinerijų skyriui, teigia šioje situacijoje įžvelgiantis ir kitų interesų. R.Valiokas: „Kai bendrauju su žmonėmis, patekusiais į nelaimės zoną, įvairūs komentarai lieka antrame plane”. „Dar 2010-aisiais išgirdau neoficialius pasvarstymus, esą per Kalvarijos savivaldybę atsisakyta tiesti elektros tiltą, nes ten yra įtakingi savininkai. Tada pamaniau, kad jeigu jie Lazdijų rajono žmones laiko neįtakingais, tai mano pareiga padaryti taip, kad jie būtų nors truputį daugiau įtakingi”, – sakė R.Valiokas. Bendruomenės interesus teismuose ginti padedantis mokslininkas neslėpė, kad sunkiausias jam klausimas – apie tai, kuo ši istorija baigsis. „Kalbame apie Lietuvos vertybes. Kai matai tą kraštą ir tai, kas naikinama, kokia žala tuo daroma visai šaliai, nenori galvoti, jog gali nebespėti griovimo sustabdyti. Čia kaip futbole – tiesiog žaidi iki švilpuko. Tas švilpukas bus, kai linija jau stovės. Kol kas turime daryti tai, ką privalome”, – tikino jis.
Seimo Energetikos komisijos pirmininkas Kęstutis Daukšys susiklosčiusią situaciją aiškino Lietuvoje esą jau įprastu reiškiniu tapusiu nepasitenkinimu dėl bet kurio didesnio netoliese statomo objekto. „Kaip man sakė situaciją žinantys žmonės, ten bendruomenę kursto vienas įtakingas asmuo, toje vietoje turintis asmeninių interesų”, – atskleidė politikas. R.Valiokas, Rudaminos apylinkėse turintis dvarą, neslepia – kai įsitraukė į šią istoriją, yra kaltinamas ne tik dėl interesų, bet ir šalies energetinės nepriklausomybės griovimu. „Planuojama elektros linija iš mano valdos net nėra matoma. Dar pasakysiu: esu pakankamai materialiai nepriklausomas žmogus, galiu gyventi ir ten, ir kitoje vietoje, ir apskritai ne Lietuvoje. Bet aš kilęs iš to krašto, matau, kaip vargsta žmonės, suprantu, kad pagrindinis jų turtas – švari gamta. Kai bendrauju su žmonėmis, patekusiais į nelaimės zoną, įvairūs komentarai lieka antrame plane”, – tvirtino mokslininkas.
Jurga Tvaskienė,
„Lietuvos žinios”
Susijęstraipsniai
