Alytaus mokyklos šiandien susiduria su iššūkiais: kokios jos turi būti, kad atitiktų tėvų ir vaikų lūkesčius, poreikius, kaip tapti savitoms, patrauklioms. Poreikis pasidalyti patirtimi ir suteikti naujų idėjų, impulsų grįžus į savo bendruomenę Putinų gimnazijos pavaduotojas ugdymui Daivą Sabaliauskienę ir Vytą Šiugždinienę pakvietė į Nacionalinį Lietuvos švietimo forumą. Grįžusios jos mielai dalijosi įspūdžiais, susiedamos juos su Putinų gimnazijos dabartimi ir artima ateitimi.
– Forumo pavadinimas – „Švietimo lyderiai atnaujina Lietuvą“ susijęs su naujovėmis. Kokie renginiai Jus sudomino?
Daiva Sabaliauskienė: Ypač sudomino puikūs lektoriai, seminarai „Ką daryti, kad jie tokie skirtingi? Neskausmingas diferencijavimas“ ir „Darnus bendruomenės telkimasis per mokymąsi“ – ne mažiau aktuali (ypač Alytaus gimnazijų kontekste) lyderių psichologinio atsparumo didinimo tema. Po forumo esame padrąsintos, sustiprinusios nuomonę, kad mūsų gimnazija yra teisingame kelyje ir turime daug bendraminčių, pasijutome saugioje aplinkoje, anot Gunterio Paulio, „visas problemas galime išspręsti turimomis galimybėmis“.
– Kokios atsinaujinimo idėjos pradėtos realizuoti Putinų gimnazijoje?
Vyta Šiugždinienė: Čia būtų proga pirmą kartą Alytaus visuomenei pristatyti, kad Putinų gimnazija, įvertinusi kylantį ekonomikos, finansinių, verslumo žinių ir lyderystės įgūdžių poreikį, drauge su Alytaus kolegija steigia Socialinio verslumo mokyklą, kurioje galės lavintis patys gabiausi mokiniai, linkę į ekonomiką, informatiką, matematiką, vadybą ar lyderystę bei užsienio kalbas. Šiuo metu derinamos ugdymo programos. Nauja tai, kad pamokas ves ne tik gimnazijos mokytojai, bet ir kolegijos dėstytojai, verslo žmonės. Aptariama, kaip gimnazistai ir mokytojai galėtų pasinaudoti kolegijos laboratorijomis, mokymo įranga. Mokykla finansuojama iš mokinio krepšelio lėšų, todėl mokymasis mūsų gimnazijos mokiniams nekainuos. Gimnazistams, baigusiems mūsų mokyklą, Alytaus kolegijoje bus taikomos lengvatos – tariamasi dėl tam tikrų dalykų įskaitymo, mažesnio mokesčio už mokslą. Taip atsiveria lengvesnis kelias į inžinerines bakalauro, magistro studijas.
– Kaip kilo mintis steigti analogų Alytuje neturinčią Socialinio verslumo mokyklą?
Vyta Šiugždinienė: Putinų gimnazijos bendruomenė jau seniai garsėja kūrybingumu ir yra atvira pokyčiams, todėl ir šis žingsnis apmąstytas, susietas su gyvenimo padiktuotomis aktualijomis ir tėvų bei vaikų poreikiais. Šiandien drąsiai galime teigti, kad socialinio verslumo ugdymas – išskirtinė Putinų gimnazijos ugdymo sritis. Stiprų pagrindą jau turime. Mūsų gimnazistai yra Europos socialinio fondo akademijos trečiakursiai, jie smagiai ir kūrybiškai susipažįsta su šiuo fondu bei Europos struktūrine parama. Aukšti gimnazistų informacinių technologijų laimėjimai šalyje ir už jos ribų. Tradicinės verslumo savaitės arba renginys visuomenei „Menų pavasaris Putinuose“ – tikras gebėjimų išbandymas. Jau keletą metų gimnazistai mokosi verslo anglų kalbos. Sėkmingai veikia mokinių mokomoji bendrovė „DecoDrink“, kuriai vadovauja ekonomikos mokytojas Donatas Vasiliauskas. Jaunieji verslininkai neseniai grįžo iš Antverpeno (Belgija), kur flamandų mokinių mokomųjų bendrovių mugėje neliko nepastebėti. Grupė mokytojų dalyvavo lyderystės mokymuose ir yra pasirengę dirbti su iniciatyviais mokiniais ir tėvais.
Daiva Sabaliauskienė: Ekonomikos mokykloje gimnazistai nuo kitų mokslo metų turės galimybę gauti išplėstinių ekonomikos ir verslo vadybos, šeimos finansų valdymo žinių. Jie praktiškai išbandys save įvairiose darbo rinkos pozicijose, mokysis ekonomiškai, analitiškai mąstyti, analizuoti Lietuvos ir pasaulio gyvenimo aktualijas, prognozuoti pasaulio ūkio raidą, sėkmingai save realizuoti versle, darbo rinkoje, pagrįstai ir logiškai susidėlioti karjeros planą.
– Pastaruoju metu aktuali problema – gabiųjų mokinių ugdymas. Ką naujo apie tai išgirdote forume?
Vyta Šiugždinienė: Forume išties nemažai dėmesio skirta „skirtingų“ mokinių ugdymo klausimams, vis aktualesnė tampa emigrantų vaikų, besimokiusių kitaip, problema. Svarstoma, kaip sukurti sąlygas neskausmingam diferencijavimui, anot Andreaso Helmke, „mokinių įvairovė laikoma ne papildomu krūviu, o galimybe atsiskleisti“. Svarstant šią temą kilo retorinis klausimas, ar viską padarome, kad padėtume atsiskleisti visų mokinių gebėjimams ir nekeltume skausmo juos rūšiuodami, nes visuomenėje asmeniui reikės sugyventi su įvairove. Pamenu, sovietmečiu buvo populiaru gabius mokinius sutelkti vienoje, dažniausiai A klasėje, sustiprintai mokyti N dalyko. Praktika parodė, kad toks skirstymas nepasiteisina: likusiose klasėse mokinių motyvacija mažėja, jie neturi su kuo palyginti savo gebėjimų, ne visi rinktinėje klasėje gabūs tiems patiems dalykams, mokymosi stiliai taip pat įvairūs. Psichologų manymu, toks ankstyvas skirstymas pagal gabumus, ypač paauglystėje (8–9 klasėse) – sunkiausias etapas kūrybiškumui. Specialistai pastebi, kad mūsų šalyje vis dar nėra bendros gabių vaikų atpažinimo, įvertinimo ir ugdymo sistemos, tebediskutuojama apie jos reikalingumą. Kaip suprantate, nuomonės labai įvairios.
Mūsų gimnazijos mokytojai ir administracija mano, kad daug svarbiau suteikti specialių konsultacijų, padedančių mokiniui geriau suprasti savo gabumus ir talentą, susidoroti su socialinėmis problemomis (patiria stresą, atsiduria antiintelektualioje bendraamžių ir suaugusiųjų aplinkoje) ir pasiūlyti kuo įvairesnę poreikius atliepiančią veiklą. Todėl jau šiandien, bendradarbiaudami su Alytaus miesto pedagoginės psichologinės tarnybos specialistais, esame aptarę konkrečius žingsnius, kaip bus atpažįstami gabūs vaikai, besimokantys Putinų gimnazijos pirmoje klasėje. Jie atliks intelekto testą, kūrybiškumo vertinimą, dalyvaus motyvaciniame pokalbyje ir aptars mokymosi formas, galimybes.
– Kaip dirbama su gabiaisiais Jūsų gimnazijoje?
Daiva Sabaliauskienė: Gimnazijoje ne pirmus metus daug dėmesio skiriama skirtingų gebėjimų mokiniams ugdyti. Vieni iš pirmųjų mieste ėmėme taikyti mokymą atsižvelgdami į mokinių mokymosi stilius. Jau pirmoje, antroje gimnazijos klasėse skirtingų gebėjimų grupėse mokomasi per lietuvių kalbos ir matematikos pamokas. Toks diferencijavimas padeda mažinti pasiekimų skirtumus, leidžia labiau atsiskleisti gabiems mokiniams, ugdo kūrybiškumą. Mokytojai džiaugiasi analizuodami gimnazijos ir Lietuvos abiturientų egzaminų rezultatus, kurie dažnai lenkia šalies vidurkį, bet labiausiai – ryškia pridėtine mokymo verte, kai net ir silpnesnių gebėjimų mokiniai gali konkuruoti pagal rezultatus.
Gimnazija, siekdama savo ugdomąją aplinką priartinti prie universitetinės, organizuoja jau tradicija tapusią jaunųjų mokslininkų konferenciją. Patys gabiausi mokiniai su atestatu gauna vairuotojo pažymėjimą tris kartus pigiau, nes už teorijos pamokas mokama iš mokinio krepšelio lėšų. Per kelerius metus gabiems ir iniciatyviems mokiniams (tokių per 30) sudarytos sąlygos dalyvauti projektinėje veikloje ir aplankyti Graikiją, Rumuniją, Austriją, Daniją, Didžiąją Britaniją, dar trylika pretenduoja nuvykti į Prancūziją, Norvegiją, Ispaniją.
Entuziastingai priėmėme „Comenius“ individualaus mokinių mobilumo veiklos naują iššūkį Lietuvoje: 3 mėnesius antros klasės gimnazistas mokėsi Danijos mokykloje. Gabiųjų gimnazistų, besimokančių vien dešimtukais ir devintukais, garbei skirta „Delniukų galerija“, ji ypač maloniai nustebino svečius iš Didžiosios Britanijos.
– Neseniai pasirodė Jūsų straipsnis „Pažinimo džiaugsmas kitaip“ („Švietimo naujienos“, 2013 m., Nr. 2 (324). Jame rašote, kad inovatyvių dalykų mokosi visa bendruomenė (mokytojai, administracija, taryba, tėvai). Kuo tai svarbu gimnazistams, jų tėvams?
Vyta Šiugždinienė: Seminare apie darnios bendruomenės idėją kalbėta, kaip kuriamos darbo sąlygos, padedančios kiekvienam kolegai išskleisti turimą potencialą, kokia kvalifikacijos ar mokymų esmė telkiant visą bendruomenę mokytis ir dalytis. Pedagogų susitelkimas mokytis – tai išskirtinis gimnazijos bruožas. Jau antrus metus gausiname žinias inovatyviuose mokymuose (tokias formas Ugdymo plėtotės centro komanda Alytuje pristatė tik praeitą savaitę), įgijome svarbių įgūdžių, kaip dirbti su kūrybiškais gabiais vaikais kitaip, kaip mokyti per patyrimą, taikyti ugdomąjį vadovavimą (angl. Coaching, anot Aurimo Juozaičio, „koučingas“) su kolegomis, su vyresniais mokiniais pamokose. Gimnazistai pastebėjo, kad mokymai stiprina teigiamą požiūrį į mokinį, tarpusavio santykius. Mokytojai kryptingai mokosi, kaip dirbti su talentingais mokiniais ilgalaikiuose kursuose, pavyzdžiui, Vilniaus universitete (lietuvių kalbos mokytoja Ligita Sarapienė), šokio mokytoja Rūta Graužlienė ruošiasi į pasaulinę šokių konferenciją „Move it“ Londone. Džiaugiamės aktyvių ir iniciatyvių tėvų grupe, kurią vienija idėja „Bendradarbiaudami pasieksime daugiau“. Ji nebūtų atsiradusi be iniciatyvos mokytis drauge.
Kalbėjosi Daina Kiulkytė
Susijęstraipsniai
