Vanduo – gyvybės šaltinis ir jos atsiradimo lopšys. Stebuklingas, magiškas vanduo. Šventintas vanduo. Tai tik keletas su vandeniu susijusių asociacijų. Net mokinukai, diskutuojant apie vandens naudą ir poreikį organizmui, nesunkiai savo atminties kloduose randa atsakymą, kad be maisto žmogus gali išgyventi iki 40 parų, o be vandens – nei ilgiau nei savaitę.
Dauguma net ir žino, kad per parą turi išgerti ne mažiau kaip 1,5 litro šio skysčio, tačiau, kalbant apie vandens naudą, reikia nepamiršti ir vandens kokybės klausimo, ypač šachtinių šulinių. Alytaus rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, vykdydamas projektą „Vanduo, kurį geriame…“, atliko daugiau nei pusšimčio rajono gyventojų šulinių vandens tyrimus. Visuomenės sveikatos specialistai buvo šokiruoti – kas antro šulinio vanduo yra netinkamas gerti.
Mikrobiologinis užterštumas arba cheminis
Vykdant minėtą projektą, šulinių vanduo buvo tiriamas dėl mikrobiologinio ir dėl cheminio užterštumo. Mikrobiologinei taršai aptikti, buvo pasirinkti žarninių lazdelių (Escherichia coli) ir žarninių enterokokų skaičius, chemijos laboratorijoje buvo tiriamos nitratų ir nitritų analitės. Ištirta 60 šulinių vanduo, iš kurių 35 šulinių vanduo yra netinkamas vartoti, t. y. jame aptikta mikroorganizmų arba nustatytas didesnis nei leidžiama nitratų arba nitritų kiekis.
Analizuojant rezultatus, viltingiau galima kalbėti apie vandenį, kuriame išaugo bakterijų kolonijos, nes viena iš prevencijos priemonių, vartojant tokį vandenį, yra vandens virinimas, tačiau ši priemonė visiškai netinkama vandeniui, kuriame nustatytas didelis nitratų ir nitritų kiekis. Projekto metu aptikta šulinių, kuriame nitratų kiekis viršytas 6-8 kartus.
Praniūnų kaimas – „lyderis“
Šis projektas bandomasis. Jam pasiteisinus bus ieškoma galimybių jį tęsti ir šiais metais. Vanduo tyrimams buvo imamas iš dviejų labiausiai apgyvendintų teritorijų rajone – Daugų ir Simno miestų, tankiau apgyvendintos nedidelės gyvenvietės (Praniūnai) ir rečiau apgyvendintos seniūnijos kaimelių, vienkiemių (Nemunaičio seniūnija). Nė vienos teritorijos tyrimų rezultatai nenudžiugino, tačiau labiausiai šokiravo Praniūnų gyvenvietės gyventojų šachtinių šulinių vandens tyrimai: iš 16 šulinių tik 4-iuose nitratų kiekis buvo iki leidžiamos normos, t. y. neviršijo 50 mg/l.
Tyrimų atsakymai yra atvežami ir pristatomi kiekvienam gyventojui individualiai. Praniūnuose šie pokalbiai pateikė dar didesnę nuostabą. Pasirodo, kad dauguma gyventojų, net ir turėdami puikią alternatyvą – centralizuotai teikiamą geriamą vandenį, jį maistui naudoja iš senų, negilių, daug metų nevalytų, šalia tvartų iškastų savo individualių šulinių.
Nei sau, nei priešui.
Kad rajono gyventojų šulinių vanduo nėra kokybiškas, liudija ir kasmet visuomenės sveikatos centro organizuoti šachtinių šulinių vandens tyrimai, kurį geria nėščios moterys ir kūdikiai iki pusės metų. Trečdalyje mėginių iš įvairių seniūnijų 2012 metais buvo aptiktas per didelis nitratų kiekis.
Nitratai organizme virsta nitritais, o šie sugeba susijungti su hemoglobinu ir taip sudaryti junginį – methemoglobiną, kuris sumažina deguonies pernešimą organizme, didina audinių deguonies badą, ir labai paprastai tariant, dusina žmogų. Tai ypač pavojinga vaikams ir senyvo amžiaus žmonėms.
Jau yra pakankamai tyrimų, kurie rodo sąsajas tarp nitratų ir vėžio vystymosi rizikos. Kaip jau minėta ankščiau, užterštumo mikroorganizmais kenksmingumą dar galima sumažinti, virinant vandenį, tačiau nitratų atvejų – tai nepadeda, jie nepašalinami nei virinant vandenį, nei buitiniais filtrais. Toks vanduo – nuodai, kurio negalima nei pačiam naudoti, nei priešui siūlyti.
Dalia Kitavičienė,
Alytaus rajono visuomenės sveikatos biuro direktorė