Pasitinkant 2012-uosius metus pirotechnikos priemonėmis buvo sužalotas 21 žmogus, tuo tarpu gaisrininkai nuo 2011 m. gruodžio 31 d. ryto iki 2012 m. sausio 1 d. ryto vyko gesinti net 91 gaisrą, 6 jų kilo dėl sprogdintos pirotechnikos. Draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ ekspertai atkreipia dėmesį į galimą fejerverkų žalą ir primena, kaip naujametinėmis puošmenomis galima būtų pasidžiaugti, išvengiant nelaimių.
Draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ Turto draudimo departamento direktorius Tomas Nenartavičius pasakoja, jog daugelio nelaimių būtų galima išvengti, jeigu fejerverkai būtų naudojami, vadovaujantis instrukcijomis. „Dauguma nelaimingų atsitikimų naudojant pirotechniką įvyksta dėl neteisingo ir neatsargaus elgesio su ja, taip pat daug žalos sukelia pardavinėjami nekokybiški ir savadarbiai fejerverkai“, – teigia T. Nenartavičius.
Draudimo bendrovės atstovas teigia, jog pernai bendrovė registravo pirotechnikos sukeltą žalą ne tik turtui, pasitaikė ir skaudesnių nelaimių, pavyzdžiui, viena petarda sprogo vaiko rankose. „Sprogdinami naujametiniai fejerverkai padidina gaisro riziką, tuo tarpu draudimo praktika atspindi, kad gaisrai sukelia didžiausius nuostolius turtui. Net jeigu gaisras ir menkas, atstatyti žalai prireikia daug lėšų. Praėjusį šildymo sezoną vidutinė gaisro metu patiriama žala sudarė net 29,3 tūkst. litų. Tiesa, fejerverkai ne tik sukelia gaisrus, esame registravę kelias žalas, kuomet į namą pataikytas fejerverkas apgadino namo apdailą. Nuostoliai tuomet siekė kelis tūkstančius litų“, – teigia T. Nenartavičius.
T. Nenartavičius pataria fejerverkus naudoti kuo toliau nuo žmonių, pastatų ir automobilių, taip pat juos leisti ta kryptimi, kurioje nebūtų į ką atsitrenkti. „Prieš šaunant fejerverkus labai svarbu perskaityti naudojimo instrukcijas, nereikėtų leisti jas sprogdinti vaikams. Jiems taip pat reikėtų paaiškinti apie savadarbių fejerverkų riziką. „Jokiu būdu negalima ardyti ar perdaryti petardų, nes kai kurios jų mišinyje esančios medžiagos yra nuodingos, petarda gali sprogti. Neiššovus pirotechnikos priemonei nereikėtų jos palikti arti degių medžiagų, tokių kaip šiukšlės, degi stogo danga ar rūbai, nes netikėtai suveikusi ji gali sprogti ir sukelti gaisrą“, – teigia T. Nenartavičius. Gyventojams taip pat rekomenduojama išnešti iš balkonų greitai užsiliepsnojančias medžiagas, kadangi atsitiktinai į jį patekusi petarda gali sukelti gaisrą.
Draudimo ekspertas atkreipia dėmesį, jog Naujametinę naktį žalas gyventojai patiria ne tik dėl fejerverkų, bet ir dėl ilgapirščių, vandalų. „Per šventes palikti tušti namai tampa masalu vagišiams, todėl išvykstant ilgesniam laikui rekomenduojama informuoti artimus kaimynus, kurie atkreiptų dėmesį į triukšmą bute, kaukiančią signalizaciją, paliktas praviras duris, langus, bute besilankančius nepažįstamus žmones. Taip pat išeinant reikėtų atkreipti dėmesį, ar durys užrakintos, ar signalizacija tinkamai įjungta, ar gerai uždaryti langai ir t. t. Deja, kad ir kaip kruopščiai imamasi atsargumo priemonių, vagysčių ar kitų nelaimių išvengti pavyksta ne visuomet, o apsisaugoti nuo vandalizmo vargiai ar įmanoma. Todėl vertėtų įvertinti, ar nevertėtų turto apsidrausti“, – teigia T. Nenartavičius.
Susijęstraipsniai
