Paskutines metų valandas, minutes, netgi sekundes skaičiavo ne tik „paprasti“ alytiškiai, bet ir įstaiga, kuri savo egzistavimą baigė sulig paskutine 2011-ųjų akimirka. Tai apsaugos policija, kuri likviduota mūsų šalies policijai nusprendus atsisakyti komercinių paslaugų teikimo.
Įdomu tai, kad apie apsaugos policijos pabaigą žinodami iš anksto, jos klientais iki paskutinio laiko liko gerokai daugiau nei pusė. Situaciją Alytausgidas.lt portalui sutiko pakomentuoti buvęs Lietuvos viešosios policijos „Vyčio“ rinktinės Alytaus apsaugos skyriaus viršininkas Saulius Mastauskas.
– Kuo alytiškiai, regiono gyventojai aiškino išlikimą pas jus iki „paskutinio skambučio“?
– Akcijomis, kurias aktyviai siūlė kai kurie mūsų paslaugų perėmėjai, šioje verslo srityje ne daug ką suviliosi – jau anksčiau buvo ne vienas pavyzdys, kuomet buvo siūloma saugoti vos po už 1 litą 3, 6 mėnesius ar netgi metus. Suprantama, klientas tokiu atveju privalėdavo įsipareigoti naudotis paslaugomis ne trumpiau nei 24 ar 36 mėnesius, o tada – jau ir ilgalaikiai įsipareigojimai bei sankcijos už jų nesilaikymą.
Kita medalio pusė – iki šiol mūsų teikta paslauga, matyt, buvo reikalinga ir kokybiška, todėl dauguma norėjo ja naudotis iki pabaigos. Netgi jau daugiau nei metai skleista tendencinga, o vėliau jau ir privaloma informacija dėl mūsų veiklos pabaigos, neturėjo ženklios įtakos – klientai mokėjo už paslaugas avansu, daugelis iki metu pabaigos. Buvo keletas atveju, kuomet ir už 2012 metus buvo sumokėta. Tai įrodo tik tai, kad apsaugos policija ir jos paslaugomis pasitikėjimas buvo didelis.
– Kiek juridinių, fizinių klientų su jumis liko iki pat pabaigos, kada buvo pagrindinis išėjimų srautas?
– Pagrindinis perjungimų prie kitų saugos tarnybų srautas vyko lapkričio – gruodžio mėnesiais. Iki to laiko dar buvo likę apie 70-75 proc. klientų. Aišku, valstybinės organizacijos, bendrovės, turinčios tinklinės prekybos ar paslaugų objektus, paslaugų pradėjo atsisakinėti jau vasaros – rudens sandūroje. Tai paaiškinti paprasta – vieni turėjo pasiruošti bei paskelbti privalomus paslaugų pirkimo konkursus ar apklausas, kiti- analizavo situaciją bei rinkosi palankiausius, dažniausiai kainos atžvilgiu, pasiūlymus.
– Gal yra tokių, kurie neperėjo niekur?
– Taip, yra, nors informaciją apie paslaugų nutraukimą siuntėme įvairiausiais būdais – tiek atskirais raštais, tiek ant sąskaitų už paslaugas. Net nekalbu apie plačias diskusijas šia tema bei privačių saugos bendrovių pasiūlymus mūsų klientams. Likusiųjų iki paskutinės mūsų sekundės nėra daug (4-6 proc.), o daugelis jų – privatūs asmenys. Tikrai žinau, kad yra tokių, kurie sąmoningai nieškojo kito paslaugos teikėjo. Motyvas? Galbūt ekonominis, galbūt kitas, nukreioptas privačioms saugos bendrovėms, o galbūt paprasčiausias atsargumas ar mėginimas palaukti bei kol situacija saugos paslaugų rinkoje nusistovės?
– Kokios saugos firmos daugiausia perėmė buvusių jūsų klientų objektų, turto apsaugą?
– Šiuo klausimu vieni pademonstravo geresnius, kiti prastesnius rezultatus. Tikrai buvo įdomu stebėti kiekvienos saugos tarnybos skirtingai pasirinktas taktikas bei metodus. Kartais būdavo sunku suprasti vienus ar kitus sprendimus.
Pavyzdžiui, mūsų klientas kreipiasi į saugos tarnybą ir pasiteirauja dėl galimybės patikėti savo turto apsaugą. Ir ką jūs manote – gauna pasiūlymą už dvigubai didesnį įkainį nei buvo… Bet ne čia keisčiausia. Toji pati saugos tarnyba kitu atveju sutinka teikti paslaugas už 2 ar 3 kartus mažesnį įkainį, nei vyrauja vidutinis rinkoje – ir dar didesnės rizikos objektui.
– Kaip paaiškintumėte susidariusią situaciją?
– Į kainų „fenomeno“ detales nesismulkinsiu, bet esu tikras, kad tam yra priežasčių – gal dėl šiokio tokio chaoso, o gal dėl gudrios taktikos. Liūdniausia buvo matyti iki nesuprantamų ir niekuo nepagrindžiamų paslaugų įkainių nusimažinusių bendrovių ėjimus.
Visa tai ganėtinai rimtai sudarė pagrindą manyti, kad kai kurios bendrovės stengiasi surinkti klientus tik dėl skaitlingumo. Kokius sprendimus jos priims netolimoje ateityje – pamatysime, tačiau nuojauta kužda, kad klientų atžvilgiu tai nebus lojalu.
– Duris į apsaugos policiją uždarė ne tik klientai, bet ir darbuotojai…
– Prieš mėnesį atsisveikinome su 3 technikais, pastarieji nuo tos pat dienos buvo įdarbinti privačioje saugos tarnyboje. 4 specialistai, saugoję Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės pastatą bei teritoriją, taip pat perkelti į minėtos įstaigos etatų sudėtį.
Paskutiniąją metų dieną, gruodžio 31-ąją, atleidau 14 darbuotojų, tame tarpe – ir aš save. Liks darbuotis dvi darbuotojos, dirbsiančios su klientų finansais – permokomis ar nepriemokomis.
– Atleidote ir pats save. Gal sulaukėte pasiulymų sugrįžti į policiją? Ar gavote kvietimų pereiti pas buvusius konkurentus, kolegas – t.y. kitas saugos firmas?
– Dėl policijos. Žinant sudėtingą finansinę situaciją šiandienos vidaus reikalų sistemoje, nesistebiu, kad pasiūlymų nebuvo. Dėl komercinių pasiūlymų – šis krepšelis buvo kur kas solidesnis. Tačiau aš turėjau vieną pageidavimą – darbą suteikto ne tik mane, bet ir dalį buvusių rinktinės darbuotojų – tuos, kurie tiesiogiai ir artimiausiai veikloje siejosi su paslaugos klientui kokybe. Tai technikai, vyriausieji specialistai.
Daugeliui pasiūlymus teikusiųjų tai buvo netinkama sąlyga, nes jie turėjo savo nusistovėjusias struktūras bei neketino didinti personalo. Ir tikrai dėl to nei vieno jų nekaltinu – kaip gali pažadėti, nežinodamas kokiomis apimtimis išsiplės klientų skaičius. Tai savita loterija. Tačiau riziką visuomet gali sumažinti teisingai pasirinkdamas numatomos plėtros tikslus ir priemones jų įgyvendinimui.
– Pristatykite „vaizdelį”, kaip atrodė pati apsaugos policijos pabaiga. Ar
su paskutinės valandos dūžiu, ką sakėte ankstesniame interviu?
– Pabaiga visuomet yra pabaiga – užpūti žvakę ir viskas. Aišku, galime ironizuoti ar piktintis, tačiau jau rudenį buvau minėjęs, kad policijos apsaugos paslaugų teikimas baigsis sulig paskutine 2011-ųjų sekunde. Nuo šio momento šios paslaugos policija pagal civilinės teisės sandorius ar, paprasčiau sakant, pagal sutartis, nebeteiks.
Jei tiksliau, tai nėra likvidavimas – Lietuvos viešosios policijos rinktinė „Vytis“ lieka su savo iki 2010 metų dienos buvusiomis valstybinio mąsto funkcijomis. Taip pat, kaip ir jums sakiau, nuo 2012 m. pradžios iki gruodžio 31-osios lieka pora darbuotojų, kurios vykdys su finansiniais klientų įsipareigojimais susijusias funkcijas.
– Kam priklausys jūsų naudotos patalpos Vilniaus g. 11?
– Mūsų naudotas patalpas perėmė Klaipėdos apskrities vyriausias policijos komisariatas, kuris per turto banką jas bandys realizuoti.
– Kam ir koks atiteko Alytaus apsaugos policijos skyriaus transportas,
ginklai, kitas turtas?
– Kaip ir priklausė, lizinguojamas ar veiklos nuoma naudotas turtas buvo grąžintas nuomotojams, nuosavybės teise priklausę transporto priemonės buvo priduotos atsakingiems asmenims rinktinėje. Visos centralizuoto stebėjimo punkto įrangos likimas nėra aiškus. Sprendimus priims rinktinės vadovybė.
Kaip ir dera, turėtų būti skelbiamas aukcionas, kita įranga, kuri negali būti panaudota ir yra technine bei moraline prasme pasenusi, todėl, matyt, bus nurašoma ir utilizuota.
– Ką planuojate pats, kaip buvęs apsaugininkų vadovas? Ankstesniame interviu Alytausgidas.lt sakėte, kad ką ir kur dirbsite toliau, žinosite atėjus laikui.
Ar jau..?
– Na, taip – jau. Ir dabar jau galiu atvirai pasakyti, kad dirbsiu vienos saugos tarnybų Alytaus padalinyje. Į šį kolektyvą ateinu ne vienas. Viliuosi, kad tai padės greičiau persiorientuoti ir nuo pirmųjų dienų pradėti efektyviai darbuotis. Ramina tai, kad veiklos turinys iš esmės nepakinta. Džiugina bendrovės vadovybės požiūris bei pritarimas mano matymui.
Tikiu, kad nuošiol turėsiu daugiau galimybių profesinei savirealizacijai, mat statutinėje organizacijoje buvo tam tikrų stereotipų, rėmų, kur reikėdavo gan dažnai balansuoti, pristigdavo palaikymo ar tolerancijos tam tikrais klausimais, – nors ir buvome valstybinė statutinė organizacija, iš esmės niekuo nesiskyrėme nuo elementaraus verslo subjekto, kur galioja kiek kitokie veiklos principai nei biudžetinėje įstaigoje. Bet buvo kaip buvo,
– Nuo kada pradedate naujus darbo metus, savotiškai naują karjerą?
– Nuo 2012-ųjų sausio 2-osios prasidės mano naujas laikas su naujais tikslais, nauja aplinka, galop – Naujieji metai. Su jais visus buvusius ir būsimus kolegas kuo nuoširdžiausiai sveikinu, palinkėdamas įsiklausymo bei susiklausymo.
Įsiklausyti linkiu į savo pačių širdies balsą, mat labai dažnai mes elgiamės taip „kaip reikia“, o ne taip kaip mums sako mūsų vidus. O susiklausymas padės mums visiems būti artimesniems, išgirsti vieni kitus, net jei kartais tas šauksmas būtų beveik nebylus, bei suprasti, tuo pačiu tikintis, kad supras ir kiti mus supras. Kantrybės, susitelkimo ir šviesių minčių ateinančiais metais.