„Daugėja telefoninių sukčių atakų prieš Alytaus apskrities gyventojus“, – skelbia „Swedbank“, Dzūkijos žurnalistus sukvietęs į situacijos pristatymą. Skaičiai neramina: pagal tūkstančiui gyventojų tenkantį sukčiavimų skaičių Alytaus apskritis pernai buvo penkta Lietuvoje, o šiemet užima trečiąją vietą – daugiau nusikaltimų buvo užfiksuota tik Vilniaus ir Klaipėdos apskrityse. Per 9 šių metų mėnesius Alytaus apskrityje užfiksuota 200 sukčiavimų atvejų, o pernai per visus metus jų buvo 151. Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, daugumą tokių sukčiavimų sudaro telefoninių sukčių atakos, kuriomis šiuo metu dažniausiai siekiama išvilioti iš gyventojų prisijungimo prie interneto banko duomenis.
Alytaus vyriausiojo policijos komisariato duomenis pristatė nusikaltimų tyrimo skyriaus ekonominių nusikaltimų tyrimų poskyrio vyresnysis tyrėjas Marius Golekas. Alytaus apskritis iš kitų regionų išsiskiria tuo, kad į šią apskritį sukeliauja daugiausiai telefoninių sukčių tyrimo bylų, nes visoje Lietuvoje veikiantis telefoninių sukčių tinklas dažnu atveju prasideda Alytaus pataisos namuose. Juose kalintys telefoniniai sukčiai skambina į tikslingai atrinktų žmonių laidinius telefonus visoje Lietuvoje ir apsimesdami įvairių institucijų pareigūnais prašo savo aukų pasakyti internetinės bankininkystės duomenis. Jiems talkina bendrininkai visoje Lietuvoje, kurie vėliau perima ir išgrynina sukčių užvaldytų sąskaitų pinigus, tačiau skambučiai aukoms vyksta iš Alytaus.
Pasak M. Goleko, telefoniniai sukčiai dažniausiai išsiugdę gerus įtikinėjimo įgūdžius, jie moka manipuliuoti aukos patiklumu, o jai abejojant sukuria naujų įtikinamų istorijų, kad išgautų norimus duomenimis. Aukos dažnai pačios neapdariai skelbia asmeninę informaciją apie save socialiniuose tinkluose, kurią radę sukčiai talentingai panaudoja saviems nusikaltimams – aukoms jie siūlo darbą, apsimeta policijos, „Sodros“, FNTT ar bankų darbuotojais ir įtikina žmones atiduoti savo internetinės bankininkystės duomenis. Sukčių aukomis tampa tiek jaunuoliai, tiek vyresnio amžiaus žmonės. Be to, moterys nuo sukčių atakų nukenčia gerokai dažniau negu vyrai. „Alio, mama“, „FNNT“ apsimetėlių era baigiasi, ateityje sulauksime „mokesčių inspektorių“, kurie „rūpinsis“ mūsų pajamų deklaracijomis“, – prognozavo Alytaus apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo skyriaus Ekonominių nusikaltimų tyrimų poskyrio vyresnysis tyrėjas.
„Gyventojai dar iki galo neįvertina interneto banko prisijungimo duomenų svarbos. Užtat sukčiai, turėdami šiuos duomenis, gali per 5 min. visiškai ištuštinti žmogaus sąskaitą, o pasiimti jo vardu greitąjį kreditą užtrunka tik 15 min.“, – sakė ir savo asmeniniais pavyzdžiais grėsmingą situaciją, jei nesaugome arba neatsakingai elgiamės su asmens duomenis, pristatė „Swedbank“ elektroninių kanalų skyriaus vadovė Lina Žemaitytė. Pasak jos, telefoniniai sukčiai veikia gerai organizuotomis grupėmis.
„Vienas ar keli patirties ir psichologinių įgūdžių turintys nariai skambina aukoms, prisistatydami FNTT, STT, „Sodros“, bankų ar kitų institucijų darbuotojais, gąsdindami, kad per aukos sąskaitą plaunami pinigai. Norint tai sustabdyti esą reikia perduoti savo prisijungimo duomenis ir niekam apie tai neprasitarti, nes vyksta tyrimas. Išviliotus duomenis sukčiai skubiai perduoda bendrininkui, kuris turi prisijungimą prie interneto ir per 5 minutes gali pervesti aukos pinigus į kitas sąskaitas.
Kartais kiti grupės nariai jau laukia prie bankomato; gavę signalą, kad pinigai pervesti, jie akimirksniu juos išgrynina. Į apyvartą patekusius pinigus atsekti ir nusikaltimą ištirti yra labai sudėtinga. Kuo ilgiau sukčių apgautas asmuo delsia ir dvejoja niekam nepranešdamas, tuo sunkiau tokį įvykį ištirti. Todėl labai svarbu, kad įtartinų skambučių sulaukę gyventojai apie bandymus apgauti skubiai praneštų savo bankui ir policijai. Žinodami apie sukčių suaktyvėjimą, bankai ir policija gali operatyviai imtis prevencinių veiksmų“, – pridūrė L. Žemaitytė.
„Didžiausia aukų klaida tai, kad jos neįvertina prisijungimo prie interneto banko duomenų svarbos. Juos išviliojus per 5 minutes galima ištuštinti žmogaus turimą kreditą, tiek pat trunka nutraukti ir į kitas sąskaitas pervesti indėlius ar pasiimti sąskaitos likutį. Nors asmens vardu paimti SMS kreditą užtrunka apie 15 min., auka dažnai ir per tiek laiko nesusipranta, kad būtina nedelsiant pranešti bankui“, – kalbėjo L. Žemaitytė. Pasak jos, dar didesniems nuostoliams galima užkirsti kelią iškart paskambinus į banką ir įspėjus, kad duomenys pateko į sukčių rankas. Operatyviai pranešus apie tokius įvykius yra nedelsiant blokuojamos žmonių interneto banko sąskaitos ir pinigus išsaugoti pavyksta.
Susijęstraipsniai
