Alytiškiams šis šildymo sezonas bus lengvesnis. Savivaldybei pavyko paspartinti šilumos atpiginimą mieste. O apie šilumos ūkio perspektyvas kalbamės su Alytaus miesto meru Jurgiu Krasnicku.
– Alytus – vienas nedaugelio Lietuvos miestų, kuriuose šilumos energija šį sezoną ne tik kad nebrangs, bet netgi pigs. Kaip pavyko tai pasiekti?
J.K.: Dėl to savivaldybės vadovams ir specialistams teko ilgai ir atkakaliai derėtis, tartis su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija ir šiemet biokatilinę mieste pastačiusia bendrove „Litesko”. Iš pradžių buvo planuota, kad pastačius šią katilinę, šiluma alytiškiams laipsniškai pradės mažėti nuo 2013 m. pradžios. Tačiau mums pavyko pasiekti, kad šiluma alytiškiams atpigtų jau nuo šio šildymo sezono. Tad gyventojai vietoje anksčiau mokėtų 35,09 ct/kWh nuo 2012 m. spalio 1 d. mokės 31,28 ct/kW.
Kogeneracinė jėgainė Alytuje pradėta statyti 2010 m., o baigta šiemet gegužę. Daugiau kaip 87 mln. Lt kainavusi elektrinė turėtų atsipirkti per 16 metų.
Dar labiau šiluma atpigtų atnaujinus šilumos trasas, bet privatus šilumos tiekėjas siekia greito pelno, užuot mažinęs gamybos sąnaudas. Mūsų savivaldybės specialistai apskaičiavo, kad šilumos trasų nuostolių dalis šilumos kainoje sudaro 4,1 ct/kWh, o tai reiškia, jog miesto katilinėje reikia sudeginti už 8,4 mln. Lt.
Šiluma atpigtų ir tuomet, jei galėtume išsiversti be gamtinių dujų. Pastatytoje biomasės katilinėje, naudojant biokurą, bus pagaminta apie 45 proc. miestui reikalingos šilumos. Jeigu visa šiluma būtų gaminama naudojant biokurą, jos kaina mažėtų gerokai daugiau. Taigi savivaldybė jau svarsto apie investicijas į šilumos gamybą tokiu būdu.
– Tad gal galima prognozuoti, kad centralizuotas Alytaus miesto šildymas ateityje bus vienas pigiausių Lietuvoje?
J.K.: Dedame visas pastangas, kad taip būtų, bet kad taptume vienu pigiausiai besišildančių miestų, teks dar gerokai paplušėti. Daugiau ir sparčiau atpiginti šilumą trukdo ir kai kurie teisės aktuose įtvirtinti reikalavimai. Pavyzdžiui, reikalavimas, kad šilumos vartotojai turi padengti šilumos tiekėjų praėjusiais laikotarpiais į šilumos kainą neįtrauktas, nepadengtas ir nesusigrąžintas kuro sąnaudas. Tai šilumos kainą Alytaus vartotojams didina 2,13 ct/kWh be PVM. Vadinasi, iki kitų metų spalio vartotojai bus priversti mokėti už į šilumos kainą neįtrauktas kuro sąnaudas.
Jei ši įstatymo nuostata nebus pakeista, šilumos tiekėjai ir toliau galės nesusigrąžintas kuro sąnaudas įtraukti į šilumos kainą. Esu įsitikinęs, kad keisti tokią praktiką būtina, nes dabar tiekėjai gali didinti kainą, visiškai netobulindami šilumos gamybos ir tiekimo proceso, o tik užkraudami didesnę naštą vartotojams.
– Šiuo metu Alytų šildo privati „Litesko” katilinė. Teigiama, kad daugelyje rajonų, kuriuose šilumos ūkis valdomas privačių investuotojų, šiluma pabrango. Kaip yra jūsų mieste?
J.K.: Privatus šilumos gamintojas turi savo tikslų, savivaldybė – savo. Šiandien situacija tokia, kad turime kartu dirbti ir nuolat tartis dėl abiem pusėms priimtino rezultato. Jį pasiekti nėra lengva, bet įmanoma. Vis dėlto, mano įsitikinimu, tokios strateginės funkcijos, kaip šilumos tiekimas, turėtų būti savivaldybių žinioje. Šilumos ūkių nuoma privatininkams buvo kažkieno padaryta klaida, už kurią dabar mokame visi.
– O kaip Alytaus miesto savivaldybė sprendžia alternatyvios energetikos klausimus?
J.K.: Kaip minėjau, mūsų planuose – biokuro katilinės statyba ir investicijų jai paieška. Alytaus savivaldybė numačiusi atlikti miesto šilumos ūkio specialiojo plano korektūrą, kuri turėtų būti baigta 2013 m. viduryje. Joje bus apibrėžtos teritorijos, kuriose numatyta panaudoti atsinaujinančių energijos išteklių galimybes.
Alytaus miesto taryba yra patvirtinusi atsinaujinančių energijos išteklių plėtros finansavimo programą, kurioje numatyta remti šilumos vartotojus, savo lėšomis įsirengsiančius įrangą, gaminančią šilumos energiją šilumos siurbliais.
Tačiau daug klausimų kelia pagal Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo reikalavimus neparengti įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai, reglamentuojantys atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą konkrečioje savivaldybės teritorijoje. Jau dabar parengtas šio įstatymo pakeitimo projektas, kuriame visa finansinė našta dėl atsinaujinančių energijos išteklių plėtros perkeliama savivaldybėms iš jų vietinių biudžetų asignavimų. Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme yra tik teoriniai finansavimo šaltiniai.
Čia kyla klausimas, kaip savivaldybė gali nustatyti atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą, jei nežino, kokių tikslų iš jos laukiama 2020-aisiais.
– Kaip Alytus sprendžia namų renovavimo klausimą?
J.K.: Savivaldybė rengia Alytaus miesto daugiabučių namų modernizavimo programą, kurioje būtų numatytas modelis, kad daugiabučių namų modernizavimą vykdytų savivaldybės paskirta įstaiga. Šiuo atveju daugiabučių namų savininkų bendrijoms pačioms nereikėtų rūpintis renovavimo procesu.
Galime tik apgailestauti, kad dabartinė Vyriausybė nesiėmė konkrečių veiksmų daugiabučių namų renovavimo procesui paspartinti. Atskiros savivaldybės ėmėsi iniciatyvos sukurdamos viešąsias įstaigas, kurios būtų apsiėmusios renovuoti daugiabučius namus, tačiau Vyriausybė 2012 m. liepos 18 dienos nutarimu Nr. 935 tokiai iniciatyvai užkirto kelią.
Dalia Bulotaitė,
Savaitraštis „Veidas”