Vos pamatęs orbitoje skriejantį japonų palydovą, skubėjau slėptis po būda, sodo nameliu. Ryšium su atominės elektrinės statyba, žvalgyti mūsų kraštą pradėta intensyviau. Į popietę mano budrumas silpnėjo. Trečioje ežioje visiškai nekreipiau pavojaus iš oro.
O palydovas pakibęs virš galvos ir klausia, – ką cia ponas veikiate, karinių manevrų kolektyvinių sodų teritorijoje NATO neplanavo?
Ėmiau ir išvirtau iš koto, kaip jis taip aukštai būdamas mano bėdą pamatė, – Očen’ kušat’ kočeca, – atsakiau švaria japonų kalba.
– Jūs pažeidžiate augalų apsaugos konvenciją, riešutus ir bulves, galima kasti tik po rugsėjo 15 d., – klykavo japonas iš palydovo.
– Esu kankinys, karo pensininkas, kaip tam eksperimentui, uždėtas trejopas šiukšlių rinkliavos mokestis, prikasiu bulvių, pardavęs padengsiu įsiskolinimą šiukšlių centrui, – supykęs šaukiau ant japono palydove.
– Jūs gauti karas pensija, jum užtekti pragyvenimas, jums gyventi demokratija rėžimas, jūs Europa sąjunga pilietis laimingas, – regėjau, kaip palydovo borte stringa vertėjas.
– Aš būti Europa sąjunga vergas, apsaugos ministerija esu nafik, man pensija sumažinta, Tazikas ministras, konstitucija, teisė, žmogus – Alytaus taryba – dun, dun…, – supykęs, atsakiau analogiškai sutrikusia kalba.
Tolumoje mačiau, kai palydovas pilna galia transliavo signalus į savo šalį, perduodamas, – investicija Lietuvoje į elektrinę – nafik, žmogus nebūti teisė šalyje…, – nukrito jis į Butrimiškių balą, ten ir vieta tiems buržujinams.
Užėmiau sklype žiedinę gynybą, jeigu dar koks nors korespondentas man trukdys – pasiųsiu nafik…