Pokalbis su Dzūkijos 69-osios rinkimų apygardos kandidatu į Seimą, Daugų Vlado Mirono gimnazijos direktoriumi Almantu Jakimavičiumi.
– Kaip manote, kokiomis charakterio savybėmis turėtų pasižymėti Seimo narys?
– Seimo narys pirmiausia turi būti garbingas, kaip ir daugelis Lietuvos piliečių, – tikras savo krašto patriotas, išmanyti istoriją, tradicijas. Vis dėlto pagrindinė Seimo nario misija – visada būti šalia žmonių, jausti ir žinoti jų gyvenimą, padėti spręsti problemas. Tinkamai tai atliks politikas, kuris yra ne tik iniciatyvus ir veiklus, bet dar ir neabejingas.
–Ar tokių savybių turiu aš pats?
Myliu savo šalį, savo kraštą ir man labai rūpi, kad mes išliktume. Išliktume ne bet kokie ir ne bet kaip, o garbingi ir garbingai.
– Partijos Tvarka ir teisingumas programoje įrašyti tiesioginiai merų ir seniūnų rinkimai. Kuo jie gali būti naudingi žmonėms?
– Meru ar seniūnu turėtų tapti asmuo, kurį žmonės pažįsta ir kuriuo pasitiki, iš kuriuo rinkėjai galės pareikalauti atsakomybės už jo veiksmus ir sprendimus. Ne partija turėtų atsakyti už tai, kad seniūnijoje netvarka, o konkretus žmogus, kandidatavęs į postą, įrodinėjęs, kad geba dirbti, kad yra kompetentingas.
– Esate Alytaus rajono Daugų Vlado Mirono gimnazijos direktorius, labai gerai išmanote švietimo problemas. Ką keistumėte šioje srityje?
– Pirmiausia laikyčiausi tų garbės kodeksų, kurie surašyti ne popieriaus skiautėse, o mano, kaip piliečio, sąmonėje ir mintyse. Jas įrašė tėvai ir seneliai. Žinau, ką reiškia prisiliesti prie mokyklos sienos, į kurią kažkada pertraukų metu atsiremdavo mano tėvas, matyti didelį šakotą klevą, kurį kadais pasodino mama. Užplūsta prieštaringi jausmai, kai žinai, kad klevą išvertė audra, o mokykla buvo uždaryta dėl lėšų taupymo. Juk kaimo mokyklos – tai bene vieninteliai šviesos židiniai, kuriuose dar galėjo susiburti bendruomenė, kultūringai pakalbėti apie aktualijas, paskaityti laikraščių, pasilinksminti tradicinių švenčių metu.
– Reikia stengtis išsaugoti likusias kaimo mokyklas!
– Jei tikrai labai mažai liko vaikų, lankančių vieną ar kitą nedidelę mokyklą, reikėtų aktyviau steigti centrus, po kurių stogu tilptų šviesuolis – vienas žmogus keliuose asmenyse: bendruomenės lyderis, ir mokytojas su keliais mokiniais, ir bibliotekininkas su biblioteka, ir kultūros renginių organizatorius. Vietos bendruomenės palaikomas ir vienas žmogus gali išspręsti daugelį problemų, o lėšų tam reikia nedaug. Mokytojai galėtų persikvalifikuoti. Manau, švietimas ir kultūra yra glaudžiai susijusios sritys, pedagogams gerai žinoma kultūros darbuotojų duona. Tokiu būdu galėtume kaime išsaugoti pažangius, savo kraštą mylinčius žmones, prie namų ilgiau išlaikyti vaikus.
Antras dalykas, kurį reikėtų tobulinti arba visai atsisakyti, – mokinio krepšelis ir ydinga jo lėšų apskaičiavimo bei paskirstymo metodika. Ji naudinga tik didžiosioms šalies mokykloms, o mažosioms – pražūtinga. Dėl to miesteliai ir kaimai tuoj liks be mokslo židinių.
Trečias dalykas, kuris man kelia nerimą, – stojimo į aukštąsias mokyklas reikalavimų bei mokesčio už mokslą didinimas. Reikia stengtis, kad kuo daugiau gabių žmonių įgytų aukštąjį išsilavinimą. Europos Komisija yra pristačiusi aukštojo mokslo modernizavimo strategiją, kurios siekis – bent 40 procentų 30-34 metų ES gyventojų iki 2020 metų turėtų būtų įgiję aukštąjį išsilavinimą, nes šio dešimtmečio pabaigoje net 35 procentai visų darbo vietų bus skirta baigusiems universitetus. Tik orientuodamiesi į žinių ekonomiką galėsime konkuruoti pasaulinėje erdvėje.
Ketvirtas dalykas, ko tikrai nereikėjo atsisakyti mokyklose, – tai savarankiškas nuotolinis mokymasis. Sutinku, kad jo trūkumas yra mokymo kokybės kontrolė. Tačiau negalima pamiršti, kad mokiniai, išvykę į svetimas šalis, vis dar turėjo mažą ryšį su Lietuva, mokėsi lietuviškai, jautė, kad gimtinėje yra žmonių, kuriems jie rūpi. Grįžę namo pas senelius, skaitė, rašė, kalbėjo gimtąja kalba. Dabar ši gija, jungusi dalį emigrantų su tėvyne, neatsakingai nutraukta.
– Minėjote, kad partija Tvarka ir teisingumas daug dėmesio skirs kaimo problemų sprendimui?
– Kaime yra mūsų tautos šaknys, man pačiam tenka pažinti žemės darbų skonį uošvijoje, todėl šios problemos man gerai žinomos bei artimos. Didelė konkurencija Europos Sąjungos rinkoje, nevienoda parama, palyginti su kitomis šalimis, mažos žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos, priklausančios nuo ūkio dydžio, perdirbėjų ir prekybos centrų diktatas, didelis PVM tarifas žemės ūkio produkcijai – štai esminės, bet dar ne visos kliūtys, kurias būtina likviduoti.
Partija Tvarka ir teisingumas pasiryžusi remti ir skatinti investicijas bei paramą kaimui, mažinti pelno ir pajamų mokesčius, PVM tarifus žemės ūkio produkcijai. Skatinti atsinaujinančią energetiką ir jai pagaminti reikalingos žaliavos auginimą, plėsti senas ir ieškoti naujų rinkų žemės ūkio produkcijai realizuoti. Išskirtinio dėmesio reikalauja ir alternatyvių verslų kaime rėmimas – agroturizmo ir sveikatos turizmo, žuvininkystės, tradicinių kaimo amatų.
– Ką pasakytumėte tiems, kurie abejoja, ar sekmadienį eiti į rinkimus, nes yra nusivylę politika?
– Priminčiau, kad rinkimai – ne tik piliečių pareiga, bet ir jų patriotizmo išraiška. Aš įvesčiau visuotinį privalomą balsavimą, juk kiekvienas privalome atlikti savo pareigą dėl Tėvynės gerovės. Nė viena valstybė negyvena be valdžios, ji vis tiek bus, – rinksime ar ne. Tačiau kuo aktyviau balsuosime, tuo objektyvesnis bus rezultatas. Privalomas balsavimas piliečiams suteiktų teisę ir galimybę motyvuotai kritikuoti politikus, kurie nepateisino lūkesčių, neištesėjo pažadų. Pasaulyje yra valstybių, tiesa, nedaug, kuriose visuotinis balsavimas privalomas.
– Kodėl ryžotės tapti politiku?
– Iš prigimties esu iniciatyvus, visuomet užbaigiu pradėtą darbą, siekdamas aukščiausio įvertinimo, profesionalumo. Pradėjau sportuoti – tapau Lietuvos čempionu, įstojau į universitetą – mokslus jame ir baigiau, sukūriau šeimą – ją saugau ir puoselėju, tapau mokyklos direktoriumi – tai ir vadovauju, nepabūgau ir nemečiau darbo net ir tada, kai buvo labai sunku išsaugoti įstaigos statusą. Dabar mokykla jau tapo gimnazija, pavadinta Vlado Mirono vardu, kuris, beje, taip pat buvo politikas, Nepriklausomybės Akto signataras, ministras pirmininkas. Taigi esu politikas, kuris kandidatuoja į Lietuvos Respublikos Seimą, ir kviečiu visus savo krašto žmones palaikyti mane bei spalio 14 dieną balsuoti už partijos Tvarka ir teisingumas kandidatą, kurio numeris 54. Greičiausiai čia ir glūdi atsakymas, kodėl pasukau politiko keliu.
– Jūsų išvardytų baigtų darbų sąrašą būtų galima papildyti politine veikla – įstojote į partijos Tvarka ir teisingumas gretas ir likote jai ištikimas?
– Vos kelių žmonių iniciatyva prieš dešimt metų įkurtas partijos Tvarka ir teisingumas (tuomet Liberalų demokratų) Alytaus rajono skyrius išaugo ir sustiprėjo. Jį papildė gausus būrys žmonių, prijaučiančių partijos idėjoms ir veiklai. Partiečių veikla pastebima. Jie kantriai dirba Alytaus rajono savivaldybės taryboje, dalyvauja priimant labai svarbius sprendimus, kurie pagerina mūsų krašto žmonių gyvenimą. Agnė Petravičienė vadovauja Švietimo, kultūros ir sporto komitetui, Danius Kanauka dirba Ekonomikos ir biudžeto komitete. Ramūnas Bielevičius yra mero padėjėjas. Lietuvoje apskritai labai mažai žmonių, aktyviai dalyvaujančių politiniame gyvenime, vos keletas procentų priklauso kokioms nors partijoms. O partijų yra daug ir vis dar kuriamos naujos. Reikia aktyvių žmonių, galinčių ir norinčių mąstyti ne tik apie asmeninius interesus, o apie visų žmonių gerovę.
– Teko ne kartą girdėti, kad mūsų rajone įvairių partijų kandidatai dzūkuodami pristato save „vieciniais”, o kaip Jūs?
– Aš tikrai esu vietinis, gimęs, augęs, baigęs mokyklą Dauguose ir dabar čia dirbu. Dzūkijoje negyvenau tik šešerius savo gyvenimo metus, kai studijavau universitete ir tarnavau tarybinėje armijoje. Mano žmona Lina irgi „viecinė”, taigi sukūrėme „viecinių” šeimą, kartu gyvename jau 25 metus. Tuoj švęsime sidabrines vestuves. Sūnus Andrius – Mykolo Romerio universiteto IV kurso studentas, dukra Inga – tik penktokė, gal todėl vis dar jaučiuosi jaunas, kupinas energijos, ryžto ir noro kurti geresnį gyvenimą savo krašte, kur esu ir jaučiuosi savas.
Urtė BITINAITĖ
Už tvarką ir teisingumą Dzūkijoje!
Partija Tvarka ir teisingumas Nr.9
Almantas Jakimavičius, Nr. sąraše 54
Daugiau skaitykite AlmantasJakimavicius.lt
Politinė reklama. Bus apmokėta iš partijos Tvarka ir Teisingumas rinkimų sąskaitos. Užs. Nr. 09-28