„Mirono keliu” – gyvos istorijos keliu – važiuosime išdidūs ir susiklausę
Ankstų vakar dienos rytą į Daugų Vlado Mirono gimnazijos stadioną su dviračiais rinkosi tie, kurie norėjo išbandyti savo jėgas, pasisemti energijos, ryžto, praskaidrinti kasdienybę, pabendrauti ar susidraugauti. Gimnazijos direktorius Almantas Jakimavičius pasveikino visus, kurie išdrįso priimti iššūkį. Pasidžiaugė, kad ir prieš dvejus metus ir dabar entuziastų nesumažėjo ir pažadėjo, kad toks žygis bus kasmetinis. Po saugaus elgesio instruktažo, lydimi Alytaus VPK Daugų policijos nuovados ekipažų, pajudėjome tikslo link. Visų laukė nemažas išbandymas – daugiau nei dešimties kilometrų kelionė iki Mirono koplyčios, o pasiekus ją , pailsėjus, toks pats atstumas atgal.
Bendros idėjos suartina
Žygis dviračiais – tai jau antroji Daugų Vlado Mirono gimnazijos kelionė į Bukaučiškes. Reikia pridurti, kad tokios kelionės labai suartina, mokiniai visai kitose situacijoje pamato savo mokytojus, mokytojai – mokinius. Smagu, kai, minant dviračio pedalus, išgirsti komplimentą ar klausimą, „Kaip, ar nepavargot?”. Kai visą kelią lydi pakili nuotaika, gražus bendravimas ir bendras tikslas – visiems drauge nuvažiuoti į Bukaučiškes, pabūti, pajusti Mirono dvasią ir sėkmingai sugrįžti atgal.
Kodėl mums reikia tokių kelionių?
Į šį klausimą prieš išvykstant atsakė gimnazijos direktorius Almantas Jakimavičius. „Pirma – mes esame Daugų Vlado Mirono vardo gimnazija. Turime pateisinti savo gimnazijos vardą ne tik skambiais žodžiais, bet ir darbais. Neabejoju, kad tarp išsiruošusių į kelionę bus ir tokių, kurie esate nebuvę ir nematę koplyčios. Antra – šiandien turizmo diena, mūsų gimnazijoje – Sveikatingumo diena. Ir trečia – bendros idėjos suartina, smagu keliauti ir jausti bendrumą, gerą nuotaiką ir matyti besišypsančius”.
Kelionė ėjosi kaip iš pypkės, šįkart negedo dviračiai, neprireikė medikų pagalbos, todėl po geros valandos pasiekėme Mirono koplyčią.
Už idėjos palaikymą – gražuolė taurė
Kai šiek tiek keliautojai pailsėjo, apsižvalgė, kūno kultūros mokytojai Algis Cincilevičius ir Marina Juonienė pakvietė pačius ištvermingiausius išbandyti jėgas – kuo greičiau užminti dviračiais į labai statų kalną. Norinčiųjų atsirado ir prasidėjo kova. Greičiausiai į statų kalną užmynė gimnazijos prezidentė Indrė Ožalinskaitė (IIIag kl.) ir Alanas Truncė (7ag kl.). Į lobio paieškas įsitraukė patys aktyviausi dalyviai. Tačiau jį, paslėptą koplyčios teritorijoje, greičiausiai surado Rapolas Puzonas (7ag kl.). Prieš išvykstant į namus, gimnazijos direktorius Almantas Jakimavičius apdovanojo tiek jauniausią, tiek vyriausią žygio dalyvę. Atsitiktinumas, bet jomis tapo dešimtmetė Austėja Ivanauskaitė (5ag kl.) ir jos močiutė anglų, prancūzų kalbos mokytoja, abiturientų auklėtoja Marytė Ivanauskienė. Naujovė: pereinamoji šio žygio taurė buvo įteikta 6ag kl. gimnazistams ir jų auklėtojai Liucijai Karašauskienei. „Taurė įteikiama ne už greitumą, juk čia ne varžybos, o už dalyvavimą. Žygyje dalyvauja net 21 šios klasės mokinys. Išeikite, pasirodykite, norime suskaičiuoti, ar iš tiesų jūsų tiek daug”,- sakė gimnazijos direktorius. Kelionėje dalyvavo 95 dviratininkai.
Atminimo „Mirono kelias” ženkliukais buvo apdovanoti ir Daugų policijos nuovados pareigūnai. Gimnazijos bendruomenė už komfortišką važiavimą, drausmę, saugumą visos kelionės metu jiems nuoširdžiai dėkoja.
Sutiktuvės gimnazijoje
Žygio dalyviai liko sužavėti ir dar labiau pakylėti, kai juos sugrįžtančius pasitiko toks didelis būrys draugų, mokytojų, tėvų. Jausmas nepakartojamas. Smagu pabūti gamtoje, išgyventi bendrumo jausmą, dar smagiau, kai šalia tiek daug bendraminčių. Bet visų smagiausia, kad tiek rudenį, tiek pavasarį „Mirono keliu” – gyvos istorijos keliu – žengiame išdidūs ir susiklausę.
Mokytoja Gitana Ivanauskienė
Susijęstraipsniai
