Alytaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro surinktais sveikatos stebėsenos duomenimis, alytiškių mirties priežastys išlieka tokios pat, kaip ir kitų Lietuvos gyventojų – širdies ir kraujagyslių ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys. Alytaus mieste 2011 metais šios pagrindinės mirties priežastys sudarė 84,4 proc., o Lietuvoje 85,1 proc. visų mirčių.
Alytaus mieste 2011 m. iš viso mirė 634 gyventojai. Palyginus Alytaus miesto gyventojų mirtingumą su Alytaus apskrities ir Lietuvos gyventojų mirtingumu, nustatyta, kad Alytaus mieste gyventojų mirtingumas yra vienas mažiausių. Tam įtakos iš dalies turi didesnis darbingo amžiaus Alytaus miesto gyventojų skaičius.
100 tūkst. Alytaus miesto gyventojų tenka 1 tūkst. 9,4 mirusiųjų, Alytaus rajone – 1 tūkst. 648,4, Druskininkų savivaldybėje – 1 tūkst. 262, Lazdijų rajone – 1 tūkst. 801, Varėnos rajone – 1 tūkst. 693,7. Lietuvos vidurkis – 1 tūkst. 273,7.
Alytuje 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė 53,8 proc., nuo piktybinių navikų – 22,4 proc., o nuo išorinių mirties priežasčių – 8,2 proc. visų mirusiųjų. Tuo tarpu Lietuvoje nuo kraujotakos sistemos ligų – 56,3 proc., piktybinių navikų – 19,8 proc. ir išorinių mirties priežasčių – 9,1 proc. 2011 m. palyginus su 2010 m., pastebėta, kad padidėjo Alytaus miesto gyventojų mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų, nors šių mirčių augimas pastebimas visoje Lietuvoje.
Praėjusiais metais taip pat padidėjo alytiškių mirtingumas nuo piktybinių navikų, nors neviršijo šalies ir Alytaus apskrities vidurkio. Galima pasidžiaugti, kad mirtingumas Lietuvoje, Alytaus apskrityje ir Alytaus mieste nuo išorinių mirties priežasčių kasmet mažėja.
2011 m. Alytaus savivaldybėje daugiau moterų nei vyrų mirė nuo kraujotakos sistemos ligų ir daugiau vyrų nei moterų – nuo piktybinių navikų, traumų ir apsinuodijimų, virškinimo ir kvėpavimo sistemų ligų.
Didžiausią mirčių dalį nuo kraujotakos sistemos ligų tiek tarp vyrų, tiek tarp moterų sudaro mirtys nuo išeminės širdies ligos ir ligų (tarp jų ir insulto). Mirtys nuo piktybinių trachėjos, bronchų ir plaučių vėžio navikų tarp vyrų dažniausios o tarp moterų – nuo krūties vėžio.
Norint išvengti širdies ir kraujagyslių ligų bei piktybinių navikų rizikos, svarbu rūpintis savo sveikata, atsisakyti žalingų įpročių, sveikai maitintis, vengti antsvorio, fiziškai aktyviai judėti, vengti stresinių situacijų, daugiau ilsėtis, nebūti užterštoje aplinkoje.
Siekiant sumažinti išorinių mirčių, vienos iš jų savižudybės, riziką, reikia teikti daugiau informacijos apie psichologinę pagalbą teikiančias įstaigas ir pagalbos telefonus. Transporto traumų galima išvengti diegiant saugesnes kelių eismo saugumą užtikrinančias priemones (kova su greičio viršijimu, skubios pagalbos teikimo sistema, kova su alkoholio vartojimu už vairo ir kt.).
Nenumaldomai augantis mirčių nuo neinfekcinių ligų (širdies ir kraujagyslių ligų, piktybinių navikų) skaičius rodo, jog ypač reikia rūpintis savo sveikata ir sąmoningai pradėti keisti gyvenimo būdą.
Jovita Katkauskaitė,
Alytaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė