„Tikiuosi, kad į jūsų rašytojo kūrybą įsiskaičiau, įsijaučiau, o rezultatas – štai: žiogas – čempionas“, – Alytausgidas.lt sakė į simpoziumą Alytuje bene iš toliausiai atvykęs menininkas. Vladimiras Almanovas iš Maskvos srities buvo ne vienintelis pasirinkęs sudėtingesnę techniką – sudurtinę skulptūrą. Panašiu keliu nuėjo alytiškis Artūras Zienka, sukūręs „Vaivorykštę“, latviai Matias Jansons ir Dita Kalvane, memorialinio muziejaus pašonėje įkurdinę genį. Alytiškis Petras Pranckevičius išdrožė „Derlių“, druskininkietis Gintautas Akstinas – „Obelėlę“, baisogališkis Edvardas Bielokapitovas – „Drevinuką“, o pakruojietis Egidijus Impolis – „Girią“.
Ateinančius, atvažiuojančius nuo Anzelmo Matučio gatvės pradžios, pro sporto mokyklą, pasitinka bulgaro Svetlozaro Lisičkovo „Raganosis“, išdrožtas su specialia „bulgarke“. Ruso Evgenijaus Pticyno skulptūra „Mama pelėda“ įsitaisiusi netoli muziejaus vartelių. Simboliška, kad memorialo kiemelyje – vienintelis kūrinys – simpoziumo „Vaivorykštė ežerą semia“ sumanytojo, skulptoriaus Kęstučio Benediko kūrinys „Sugrįžimas į vaikystę“. „Tikrai ne susireikšminimas, o išeities iš padėties ieškojimas“, – situaciją komentuoja Kęstutis. Pasirodo, paveldo saugotojams neleidus muziejaus kiemelyje stacionarių skulptūrų, K. Benediko darbas buvo vienintelis mobilus, todėl ir apsigyveno ne šalia kitų, pušyne, o arčiausiai rašytojo namo.
Prie A. Matučio kūrybos palikimo įprasminimo prisidėjo ir alytiškis kalvis Valdas Valentinavičius – jo atliktų detalių reikėjo ne vienai skulptūrai sutvirtinti. „Vaivorykštė ežerą semia“ dekadoje dalyvavo ir austras Gschaider Hermann. Jis vienintelis, kurio darbo A. Matučio gatvėje kol kas nematysime, tik „Skrydžio“ galerijoje vykstančioje simpoziumo parodoje. Vieninteliam Thomui May iš Vokietijos nepavyko realizuoti savo sumanymo – žolės projekto – į Alytų jis negalėjo atvykti dėl šeiminių aplinkybių.