- Alytaus istorijos kalendoriaus sudarytojas Vilmantas Dinderis apžvelgia liepą. Ji ne tiek gausi sukakčių, kiek priminimų, kad jau ruoštumės minėti: 150 metų sukaks knygnešiui Elijošiui Nonevičiui, 25-eri, kai pirmuosius didesnius laurus laimėjo Ričardas Vymeris ir jo roko grupė iš Alytaus „Svaras – 409“, 20 metų – Alytaus „Skrydžio“ muziejui. Nors, jei būtume kiek dėmesingesni ar atidesni savo praeičiai, tokios datos, kaip Alytaus miesto himno teksto autoriaus Antano Saulyno, „Žalioj stotelėje“ ir kitų garsių Lietuvos hitų tekstų autoriaus Antano Saulyno ar buvusio muziejaus direktoriaus Henriko Lizdenio 85-mečiai, kunigo Zigmo Neciunsko – Elytės 100-metis būtų minimi ne tik šiame kalendoriuje, tačiau turbūt ir atskirais renginiais.
Liepa
1931 m. Alytaus burmistru paskirtas Mamertas Žilinskas.
Liepos pradžia. 1973 m. nustojo veikti I Alytaus kino teatras „Dzūkija“.
1 d.
1927 m. Alytuje gimė Kajetonas Julius Čeginskas. Lietuvos antinacinio pasipriešinimo dalyvis, vienas iš Lietuvių kultūros instituto Vokietijoje steigėjų, ilgametis Laisvosios Europos radijo Miunchene lietuvių skyriaus vadovas bei išeivijos lietuvių rezistencinės organizacijos Europos lietuvių fronto bičiuliai pirmininkas. Sociologijos mokslų daktaras. Mirė 2011 m. vasario 6 d. Upsaloje, Švedija.
1939 m. Alytaus apskrities viršininku paskirtas Jonas Motiejūnas – Valevičius.
2004 m. sujungus Alytaus pramonės ir prekybos, Alytaus siuvėjų ir Alytaus statybininkų mokyklas, įkurtas Alytaus profesinio rengimo centras.
2010 m. panaikinta Alytaus apskrities administracija, jos funkcijos perduotos savivaldybės ir ministerijoms. Alytaus apskritis liko kaip teritorinis vienetas.
7 d.
1807 m. tarp Prancūzijos ir Rusijos pasirašyta Tilžės taikos sutartis. Iš dalies Prūsijos karalystės žemių sudaryta Varšuvos kunigaikštystė. Į jos sudėtį pateko lietuviška Užnemunė, bei II Alytus.
9 d.
1927 m. Sedoje, Mažeikių apskr. (dab. Mažeikių r.) gimė Henrikas Lizdenis. Pedagogas, muziejininkas. 1957-1976 m. AKM direktorius. Mirė 2001 m. gruodžio 21 d. Alytuje.
1989 m. Alytuje viešėjo Šiaurės Amerikos lietuvių krepšininkų rinktinė „Vėjas“. Susitikimas su miesto visuomene įvyko šalia miesto rotušės. Sporto rūmuose „Vėjo“ komanda susitiko su Lietuvos čempionais Kauno „Atleto“ krepšininkais. Rungtynes rezultatu 95:88 laimėjo „Atletas“.
10 d.
1993 m. atidarytas S. Dariaus ir S. Girėno atminimui skirtas „Skrydžio“ muziejus.
11 d.
2007 m. Lietuvos Respublikos prezidento dekretu patvirtintas Krokialaukio herbas.
12 d.
1912 m. Balkūnuose, Balkūnų vls., Kalvarijos apskr., Suvalkų gub. (dab. Alytaus r.) gimė Zigmas Neciunskas – Elytė. Kunigas, Dzūkijos partizanų rėmėjas ir globėjas. Mirė 1976 m. birželio 21 d. Kalviuose, Kaišiadorių r. Palaidotas Santaikos kapinėse.
13 d.
1927 m. Alytuje gimė Antanas Saulynas. Poetas, dainų tekstų autorius, pedagogas. Alytaus miesto himno teksto autorius. Mirė 1993 m. rugsėjo 27 d.
14 d.
1988 m. prie Dailės mokyklos vykusio mitingo metu sudaryta Sąjūdžio Alytaus iniciatyvinė grupė.
15 d.
1944 m. Alytų okupavo SSRS kariuomenė.
16 d.
1918 m. žuvo Simas Panka. Valstietis, knygnešys. Lietuvišką spaudą platino Dzūkijoje. Gyveno Butrimiškiuose, Ūdrijos vls., Kalvarijos apskr., Suvalkų gub. (dab. Alytaus r.). 1905 m. Vilniaus Didžiojo Seimo narys. Žuvo nuo plėšikaujančių vokiečių žandarų.
1961 m. mirė Jonas Mardosa. Vargonininkas, knygnešys. Gimė 1871 m. Verebiejuose, Krokialaukio vls., Kalvarijos apskr., Suvalkų gub. (dab. Alytaus r.). Palaidotas Krokialaukyje.
17 d.
1993 m. iš Alytaus išvesti paskutiniai SSRS kariniai daliniai.
18 d.
1863 m. Žagariuose, Punios vls., Trakų apskr., Vilniaus gub. (dab. Alytaus r.) gimė Elijošius Nonevičius. Veterinarijos gydytojas, profesorius, draudžiamos lietuviškos spaudos platintojas. Mirė 1931 m. birželio 5 d. Palaidotas Nemajūnuose, Prienų r.
1923 m. Alytuje gimė Antanas Petrikonis. Dailininkas. Mirė 1982 m. spalio 10 d. Čikagoje, JAV.
19 d.
1925 m. Dzingiškių k., Krokialaukio vls., Alytaus apskr. (dab. Alytaus r.) gimė Vincentas Baranauskas. Ekonomistas. Habilituotas socialinių mokslų daktaras. Profesorius.
1994 m. atkurta Alytaus apskritis.
20 d.
1875 m. Plutiškėse, Marijampolės apskr., Suvalkų gub. (dab. Kazlų Rūdos sav.) gimė Juozas Neimontas. Vargonininkas, dirigentas, kompozitorius, draudžiamos lietuviškos spaudos platintojas. 1896 – 1899, 1903, 1907 – 1914 m. Ūdrijos bažnyčioje dirbo vargonininku. Platino draudžiamą lietuvišką spaudą. Gyvendamas Ūdrijoje suorganizavo chorą, rengė vaidinimus. 1918 – 1922 m. dirbo vargonininku Alytuje. 1922 – 1957 m. gyveno Veisiejuose. Mirė 1963 m. rugpjūčio 5 d. Luokėje, Telšių r. Palaidotas Veisiejuose, Lazdijų r.
24 d.
1988 m. Dainų slėnyje įvyko pirmasis masinis Sąjūdžio mitingas Alytuje.
25 d.
1935 m. Užukalniuose, Daugų vls., Alytaus apskr. (dab. Alytaus r.) gimė Jonas Dobrovolskas. Lietuvos istorikas, istorijos mokslų kandidatas. 1959-1966 m. dirbo Lietuvos istorijos institute, 1966 – 1982 m. Vilniaus universitete. Mirė 1982 m. gegužės 8 d. Vilniuje.
1959 m. Alytaus rajono kultūros namų dramos rateliui suteiktas Liaudies teatro vardas.
1988 m. Palangoje vykusio festivalio „Papūga – 88“ laureatais tapo Alytaus roko grupė „Svaras – 409“.
26 d.
1904 m. Atesninkuose, Simno vls., Kalvarijos apskr., Suvalkų gub. (dab. Alytaus r.) gimė Monika Liulevičiūtė – Krasnickaitė. Prozininkė, pedagogė. Mirė 1994 m. rugpjūčio 15 d. Annandole, JAV.
2006 m. pradėjo eiti pareigas Alytaus apskrities viršininkas Eugenijus Palavinskas.
28 d.
1925 m. Pirmame Alytuje gimė habilituota humanitarinių mokslų daktarė Regina Žepkaitė. Mirė 2010 m. balandžio 28 d. Varėnoje. Palaidota Alytuje.
29 d.
1988 m. Alytaus miesto Liaudies deputatų Vykdomasis komitetas patvirtino dailininko A. Tarabildos 1968 m. sukurtą Alytaus miesto herbą.
30 d.
1989 m. atidarytas Klepočių memorialas. Skirtas įamžinti 1944 m. gruodžio mėnesį žuvusius Klepočių, Lizdų kaimų gyventojus.
31 d.
1888 m. Tolkūnuose, Miroslavo vls., Kalvarijos apskr., Suvalkų gub. (dab. Alytaus r.) gimė Ignas Starkus. Kunigas, prelatas. Šakių Žiburio gimnazijos direktorius, vienas iš Zanavykų muziejaus įkūrėjų. Mirė 1956 m. rugsėjo 17 d. Elizabethe (JAV).
Parengė Vilmantas Dunderis
Susijęstraipsniai
