Alytaus kraštotyros muziejaus kolektyvas alytiškius pakvietė į penktus metus organizuojamą konferenciją „Alytaus šviesuolių portretai”. Alytaus miesto… savivaldybės administracijos direktorius pavaduotoja Aira Visockaitė pasidžiaugė, kad konferencija vyksta Alytaus miestui svarbaus renginio – miesto gimtadienio išvakarėse, tarsi įžanga į šventę.
Pasak Airos Visockaitės, prisiminti Alytaus šviesuolius – o jų gausu – būtina, juk jie paliko Alytaus istorijoje gilų pėdsaką. Verta nupūsti istorijos dulkes ir prisiminti iškilias asmenybes – mokytojus, rašytojus, audėjus. Juk jie kūrė istoriją, kurią prisimename ir perduodame ateities kartoms.
Konferencijos metu prisiminta mokytoja Larisa Kunčinienė – pavyzdys ir įkvėpimas kitiems, taip pat istorikė Regina Žepkaitė, žmogus iš cirko – Albertas Riabovas, darbščioji Dzūkijos audėjų audėja Julija Platūkienė ir Alytaus gimnazijos mokytojas Jonas Miškinis.
Muziejininkė Rasa Stanevičiūtė skaitė pranešimą „Žmogus iš cirko. Alberto Riabovo portretas“. Konferencijos dalyviai buvo supažindinti su vieno iš Alytaus cirko „Dzūkija“ ilgamečių vadovų, šviesuolio, paskyrusio cirkui beveik ketvirtį amžiaus, asmenybe, veikla. Albertas Riabovas žymia dalimi prisidėjo prie aukšto „Dzūkijos“ artistų paruošimo lygio bei jį lydėjusių puikių pasiekimų. O tai lėmė šios cirko studijos sėkmę ir tęstinumą.
Konferencijos pranešimų ištraukos:
Mokytoja Larisa Kunčinienė – pavyzdys ir įkvėpimas
- Pranešėja Vilmantė Petrusevičienė
Larisa Kunčinienės pokario metais vadovavo Alytaus 2-ai vidurinei mokyklai, o nuo 1950 metų 1-oje vidurinėje mokykloje 26 metus dirbo geografijos mokytoja. Į miesto istoriją ji įrašoma kaip talentinga pedagogė, aktyvi visuomenininkė ir neeilinė asmenybė. L. Kunčinienė buvo puiki savo dalyko žinovė, gebanti įtaigiai ir vaizdingai pateikti dėstomą medžiagą, mokinių mylima ir gerbiama mokytoja, nepamainoma klasės vadovė, kūrybinga užklasinių veiklų organizatorė. Ji buvo viena geriausių „Žinijos“ draugijos lektorių, aktyviai dalyvavo miesto visuomeniname gyvenime.
Istorikės Reginos Žepkaitės pedagoginė veikla Alytuje
- Pranešėja Deimantė Aidukaitė
Pristatomi svarbiausi profesorės, habilituotos humanitarinių (istorijos) mokslų daktarės darbo bei gyvenimo momentai. Labiausiai akcentuojama tai, kas susiję su Alytumi. Penkerių metų laikotarpis (1951–1956 m.) dirbant Alytaus mokytojų seminarijoje (1952 m. pervadintoje Pedagogine mokykla), pačios R. Žepkaitės prisiminimuose įvardijamas kaip šviesiausias laikotarpis jos gyvenime, kuomet dirbo mėgiamą darbą.
Alytaus miškų mokyklos įkūrėjas Antanas Rukuiža
- Pranešėjas Vilmantas Dunderis
Pranešime pristatytas miškininkas, pedagogas Antanas Rukuiža (1887-1973). Vadovaujant A. Rukuižai Alytaus miškų mokykla tapo svarbiu Dzūkijos švietimo ir kultūros centru. Mokykloje sukurta turtinga mokymo bazė, įsteigtas mokomasis medelynas. A. Rukuiža aktyviai dalyvavo Alytaus visuomenės gyvenime – buvo Šaulių rinktinės valdybos narys, ugniagesys, Dzūkų kraštotyros draugijos pirmininkas, Dzūkų muziejaus direktorius, įvairių visuomeninių organizacijų ir komitetų narys.
Nepažintas Jonas Miškinis
- Pranešėja Vilma Jenčiulytė
Jonas Miškinis gimė 1895 m. Musteikoje. Baigęs mokytojų seminariją, nuo 1915 m. dirbo mokytoju Kabelių pradžios mokykloje, 1921 – 1929 m. Merkinės vidurinėje mokykloje. 1929 m. paskirtas Alytaus apskrities II rajono pradžios mokyklų inspektoriumi. Nuo tada su šeima persikėlė gyventi į Alytų. Čia J. Miškinis darbavosi ne tik mokyklų labui, bet aktyviai įsitraukė į visuomeninį gyvenimą. Vadovavo Vilniui vaduoti sąjungos Alytaus apygardai, buvo vienas iš Dzūkų kraštotyros draugijos įkūrėjų bei Dzūkų muziejaus direktorius, aktyvus tautosakos rinkėjas. 1941 -1944 m. dirbo Alytaus valstybinėje gimnazijoje mokytoju. Nuo 1944 m. pasitraukė į vakarus.„Drobėse įaustas Julijos Platūkienės gyvenimas“
Audėja Julija Karpuškaitė – Platūkienė
- Pranešėja Anelė Kalašnovienė
J. Karpuškaitė – Platūkienė ((1912 birželio 12 d. – 1999 kovo 15 d.) – viena žymiausių Dzūkijos audėjų, tautinių audinių propaguotoja, lietuvių liaudies tradicijų puoselėtoja, kuri šių metų birželio 12 d. būtų šventusi 100 – ąsias gimimo metines.
Būsima audėja gimė gausioje ir darbščioje Kristinos ir Antano Karpuškų šeimoje, Navaplentos palivarke, Merkinės valsčiuje. 1920 m. šeima persikėlė į Rakatanskų kaimą, Nedzingės valsčiuje. Pradžios mokyklą baigė Makniūnuose. Bet toliau mokytis neturėjo galimybių. 1937 m. ištekėjo už Prano Platūkio ir persikėlė gyventi į Alytų. Čia ir palaidota.
Austi pradėjo nuo 14 metų. Būdama 18 – kos, 1930 – siais, Vytauto Didžiojo metais, Julija Platūkienė dalyvavo Lietuvos Žemės Ūkio ir pramonės parodoje Kaune ir už eksponuotą rankšluostį buvo apdovanota bronzos medaliu ir diplomu. Tokiu pat medaliu ir diplomu buvo apdovanota ir už lovatiesę.
1931 m. Julija baigė Žemės ūkio rūmų organizuotus kursus Kaune ir tais pačiais metais Žemės ūkio rūmai padovanojo jai stakles. 1934 m. Dauguose lankėsi prezidentas Antanas Smetona. Jai buvo patikėta garbinga misija – apjuosti prezidentą savo austa juosta. Po daugelio metų (1998 –aisiais), kai Alytuje lankėsi prezidentas Valdas Adamkus, J. Platūkienė perjuose jį savo austu rankšluosčiu.
Julija visą gyvenimą audė. Savo austais audiniais, eksponuotais Alytaus rajono, respublikinėse, sąjunginėse bei tarptautinėse parodose, ji garsino Dzūkijos kraštą. Sunku būtų suskaičiuoti garbės raštus, diplomus, kitus apdovanojimus, kuriais buvo pagerbtas jos triūsas. 1998 m. Alytaus miesto savivaldybės valdyba apdovanojo Juliją Platūkienę kultūros premija. Julijos austų lovatiesių, rankšluosčių, juostų kitų audinių gausu respublikos muziejuose bei užsienyje. Alytaus kraštotyros muziejuje be audinių, saugomos ir jos audimo staklės.
Konferencijoje dalyvavo abu jos sūnūs – Alvydas, su šeima gyvenantis Vilniuje ir Edmundas, su šeima gyvenantis Alytuje. Buvo demonstruojama ištrauka iš Vilniaus universiteto studento Sauliaus Kalašnikovo filmuotos ir įgarsintos siūlų paruošimo, staklių parengimo ir audimo eigos. Šiame filme audėja ne tik pasakoja apie audimą, bet ir dainuoja liaudies dainas, kalba apie liaudies papročius. Įrašyta 1997 m audėjos namuose Čiurlionio g. 10, Alytuje.