Birželis
1 d.
1936 m. įrengtas Miškų departamento terpentino ir kanifolijos fabrikas. Dabar AB „Alytaus chemija“.
1948 m. Kančėnuose, Daugų vls., Alytaus apskr. (dab. Alytaus r.) gimė Onė Baliukonytė (Baliukonė). Poetė. Mirė 2007 m. lapkričio 20 d. Vilniuje.
2 d.
2008 m. įregistruotas Alytaus Trečiojo amžiaus universitetas.
3 d.
1929 m. Alytuje gimė Juozas Kymantas. Gydytojas. 1953-2001 m. dirbo Alytaus apskrities ligoninėje. Mirė 2007 m. kovo 22 d. Alytuje.
1989 m. vyko pirmasis Alytaus roko klubo renginys. Koncertas skirtas Vaikų gynimo dienai. Koncerte turėjo dalyvauti „Svaras – 409“, Alytaus rajono kultūros namų grupė, „Death Industry“, „Heraldika“, o grojo „Svaras – 409“, „Heraldika“, „Hilda Blues Band“ iš Vilniaus.
4 d.
1983 m. Putinuose atidarytas prekybos centras „Papartis“.
5 d.
1993 m. įvyko steigiamasis AB „Alytaus tekstilė“ susirinkimas.
8 d.
1896 m. Pitsburge, JAV gimė Antanas Petruškevičius. Lietuvos kariuomenės karininkas, šaulys, gaisrininkas. 1926 – 1933 m. Alytaus XIX šaulių rinktinės vadas, 1930 – 1933 m. Alytaus apskrities ugniagesių vadovas, visuomenės veikėjas. Sušaudytas 1942 m. lapkričio 21 d. Sverdlovsko kalėjime, Rusija.
2007 m. Alytuje lankėsi Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus.
9 d.
1815 m. Austrijos sostinėje Vienoje priimtas Baigiamasis Vienos kongreso aktas, kuris nustatė naujas Europos valstybių sienas. Kongreso nutarimu panaikinta Varšuvos kunigaikštystė. Iš dalies buvusios Varšuvos kunigaikštystės žemių sudaryta Lenkijos kongreso karalystė, autonomijos teisėmis įjungta į Rusijos sudėtį. II Alytus prijungtas prie Rusijos.
10 d.
1933 m. Butrimonyse, Alytaus apskr. (dab. Alytaus r.) gimė Romualdas Makaveckas. Technologijos mokslų daktaras. Lietuvos totorių sąjungos įkūrimo iniciatorius, 1994-1998 m. Lietuvos totorių sąjungos pirmininkas. Mirė 2006 m. balandžio 20 d.
1989 m. LKP 60-mečio medvilnės kombinato kolektyvas nutarimu įmonė pervadinta „Alytaus medvilnės kombinatu“.
11 d.
1939 m. Alytaus stadione įvyko krepšinio rungtynės, kuriose susitiko Europos čempionė Lietuvos rinktinė ir Alytaus gimnazijos komanda. Rezultatu 53:19 laimėjo Lietuvos rinktinė.
1990 m. išrinktas pirmasis Alytaus miesto savivaldybės meras Valdas Macedulskas.
12 d.
1927 m. Alytuje lankėsi Lietuvos Respublikos prezidentas Antanas Smetona. Vizitas įamžintas kino juostoje, sukurtas dokumentinis filmas.
1993 m. Kauno g. atidarytas Ūkio banko filialas.
12-13 d.
2007 m. Alytuje lankėsi Šv. Teresėlės relikvijos.
13 d.
1875 m. Likiškėse, Alytaus vls., Kalvarijos apskr., Suvalkų gub. (dab. Alytaus r.) gimė Antanas Miglinas. Knygnešys.
1883 m. Gluosnininkų k., Simno vls., Kalvarijos apskr., Suvalkų gub. (dab. Alytaus r.) gimė Antanas Zubrys. Lietuvos kariuomenės pulkininkas leitenantas, visuomenės veikėjas. 1926-1927 m. Seimo narys. Mirė 1951 m.
1931 m. Alytaus XIX šaulių rinktinės vadas kapitonas Antanas Petruškevičius suorganizavo 100 Antanų ekskursiją į Kauną, vardinių proga pasveikinti prezidentą Antaną Smetoną.
1993 m. Jaunimo parke vyko Dzūkų krašto jaunimo dainų ir šokių šventė.
14 d.
1930 m. Bugonyse, Merkinės vls., Alytaus apskr. (dab. Alytaus r.) gimė Bronius Prėskienis. Literatūros tyrinėtojas, kalbininkas, humanitarinių mokslų daktaras. Profesorius.
1941 m. sovietinė valdžia įvykdė pirmuosius masinius Lietuvos gyventojų trėmimus. Iš Alytaus apskrities ištremta apie 500 gyventojų.
1945 m. Varčios miške įvyko mūšis tarp Lietuvos partizanų, vadovaujamų A. Ramanausko – Vanago, Vaclovo Voverio – Žaibo, ir NKVD dalinių.
1989 m. pirmą kartą paminėta Gedulo ir Vilties diena. Šv. Angelų sargų bažnyčios šventoriuje pastatytas tremtinių kryžius „Už ką?“. Autoriai T. Maloška ir K. Savičius.
2007 m. atidengtas paminklas „Nurimęs varpas“. Skulptorius S. Žirgulis.
15 d.
1581 m. Vilniuje Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Steponas Batoras paskelbė privilegiją, kuria pagal Magdeburgo teisę Alytui buvo suteikta savivalda. Miestiečiams nurodyta vaitą, burmistrą ir tarėjus rinktis iš savo tarpo. Miestui suteiktas herbas, nurodyta pasistatyti rotušę.
1908 m. pirmasis lietuviškas vakaras Ūdrijoje. Koncertavo J. Neimonto vadovaujamas choras, suvaidintas spektaklis.
1981 m. surengta savivaldos teisių suteikimo 400-čio šventė.
1991 m. surengta pirmoji miesto šventė. Įteiktos pirmosios miesto kultūros premijos.
2000 m. pirmą kartą suteiktas miesto garbės piliečio vardas.
18 d.
1896 m. Varšuvoje gimė Vanda Rauda – Janavičienė. Visuomenės veikėja, rašytoja. 1923-1935 m. Lietuvos vaiko draugijos Alytaus skyriaus pirmininkė. Jos rūpesčiu 1930 m. pastatytas mūrinis darželis nepasiturinčių tėvų vaikams. Šiandieną šiame pastate įsikūręs Lietuvos saugumo Alytaus skyrius. 1944 m. emigravo į Vakarus. Mirė 1968 m.
1988 m. surengta šventė „Kur vingiuoja Nemunėlis“.
19 d.
1938 m. Dzūkų kraštotyros draugija Seirijuose surengė Senovės dieną.
20 d.
1888 m. Ryliškiuose, Merkinės vls., Trakų apskr., Vilniaus gub. (dab. Alytaus r. ) gimė Julius Čaplikas. Lietuvos kariuomenės generolas leitenantas, pedagogas. 1935-1938 m. XVII Vyriausybės Vidaus reikalų ministras. 1936-1940 m. Seimo narys. Visuomenės veikėjas. Sušaudytas 1941 m. liepos 30 d. Butyrkų kalėjime, Maskvoje.
1930 m. Lizdų k., Alytaus apskr. (dab. Alytaus r.) gimė Petras Jančiauskas. Pedagogas. 1963-1968 m. Alytaus mokyklos interneto direktorius. 1968-1976 m. Alytaus rajono tarybos Vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas. Mirė 1993 m.
1950 m. Lietuvoje atlikta administracinė reforma. Panaikinta Alytaus apskritis. Vietoje jos sudarytas Alytaus rajonas. Dalis buvusios Alytaus apskrities teritorijos atiteko naujai sudarytiems Daugų, Jiezno, Simno, Lazdijų ir Veisiejų rajonams.
1984 m. atidaryta naujoji Alytaus geležinkelio stotis.
22 d.
1880 m. Kuodiškiuose, Panemunio vls., Novoaleksandrovsko (Zarasų) apskr., Kauno gub. (dab. Rokiškio r.) gimė Vladas Mironas. Kunigas, Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras, Ministras pirmininkas, Lietuvos kariuomenės kapelionas, politinis kalinys. 1914-1929 m. klebonavo Dauguose. 1940-1945 m. gyveno savo ūkyje Bukauciškėse, Daugų vls. Mirė 1953 m. vasario 18 d. Vladimiro kalėjime, Rusija.
1941 m. Alytų okupavo Vokietijos kariuomenė. Mieste sugriauta virš 300 gyvenamų ir negyvenamų pastatų.
23 d.
1506 m. Žygimantas Senasis už 4000 auksinų skolą padovanojo Alytų ir Alytaus dvarą, Nemunaitį ir Nemunaičio dvarą, LDK maršalkai Jonui Zaberezinskiui.
1945 m. antrasis Varčios mūšis tarp Lietuvos partizanų, vadovaujamų A. Ramanausko – Vanago ir NKVD dalinių.
23-24 d.
1941 m. vokiečių kariai sušaudė apie 200 Alytaus gyventojų.
24 d.
1910 m. Simne surengtas lietuviškas vakaras. Vakaro metu suvaidinta komedija „Amerika pirtyje“. Ūdrijos choras pirmą kartą atliko kompozitoriaus Juozo Neimonto harmonizuotą lietuvių liaudies dainą „Pasisėjau žalią rūtą“.
1913 m. pirmoji lietuviška Joninių šventė ant Alytaus piliakalnio. Šventęs surengė kunigas K. Paulavičius ir agronomas A. Stulginskis.
1989 m. atidengtas paminklas mokytojui Kaziui Klimavičiui. Skulptorius L. Pivoriūnas, architektas R. Buivytis.
25 d.
1897 m. Lopinių dvare, Subačiaus vls., Biržų aps., Kauno gub. (dab. Lopiniai, Kupiškio r.) gimė Vytautas Brazdžius. Keramikas, pedagogas, vienas profesionalios keramikos pradininkų Lietuvoje. Mirė 1968 m. balandžio 15 d. Merkinėje.
1922 m. Alytuje gimė Gediminas Konstantinas Balukas. Medicinos mokslų daktaras. Lietuvių išeivijos visuomenės ir kultūros veikėjas. Vienas Lietuvių fondo kūrėjų, ilgametis fondo pirmininkas ir valdybos pirmininkas. Mirė 2008 m. balandžio 1 d. Čikagoje, JAV.
26 d.
1865 m. Butrimonyse, Butrimonių vls., Trakų apskr., Vilniaus gub. (dab. Alytaus r.) gimė Bernardas Berensonas (Bernardas Valvrojenskis). Menotyrininkas. Vienas garsiausių pasaulio dailės istorikų ir garsiausias savo laikmečio Renesanso dailės žinovas. Mirė 1959 m. spalio 6 d. Settingnano, Italijoje.
1907 m. Balkūnuose, Balkūnų vls., Kalvarijos apskr., Suvalkų gub. (dab. Alytaus r.) gimė Vytautas Maknys. Lietuvos teatro istorikas, teatrologas, pedagogas, vertėjas. Mirė 2003 m. sausio 21 d. Vilniuje.
27 d.
1989 m. ekologinis roko maršas Alytuje. Miesto centriniame stadione koncertavo „Audi“ ir „Svaras – 409“ (Alytus), „Plentas“ (Pasvalys), „Ramybės skveras“ (Kėdainiai) ir „Kvadratas“ (Zarasai).
28 d.
1907 m. Kriauniuose, Alytaus vls., Kalvarijos apskr., Suvalkų gub. (dab. Alytaus r.) gimė Vacys Kavaliūnas. Pedagogas, prozininkas, literatūros tyrinėtojas. Mirė 1994 m. gegužės 15 d. Klivlende, JAV.
2008 m. Lietuvos Respublikos prezidento dekretu patvirtintas Alovės herbas.
29 d.
1887 m. Avižieniuose, Seirijų vls., Seinų apskr., Suvalkų gub. (dab. Lazdijų r.) gimė Petras Aravičius. Teisininkas, Lietuvos valstybės veikėjas. 1921-1926 m. Alytaus apskrities valdybos švietimo skyriaus vedėjas. 1927-1929 m. Alytaus apskrities viršininkas. 1929-1931 m. XV vyriausybės Vidaus reikalų ministras. 1931-1940 m. Žemės banko direktorius. Sušaudytas 1942 m. rugpjūčio 25 d. Sverdlovsko srityje, Rusija.
1989 m. įvyko miesto Liaudies Deputatų tarybos sesija, kurioje nutarta atstatyti Laisvės angelą, patenkintas prašymas statyti naują bažnyčią Vidzgirio mikrorajone.
1999 m. Lietuvos Respublikos prezidento dekretu patvirtintas Simno herbas.
30 d.
1889 m. Daugirdų k., Krokialaukio vls., Kalvarijos apskr., Suvalkų gub. (dab. Alytaus r.) gimė Vaclovas Žadeika. Generalinio štabo pulkininkas. Mirė 1943 m. liepos 25 d.
1895 m. Musteikoje, Marcinkonių vls., Gardino apskr., Gardino gub. (dab. Varėnos r.) gimė Jonas Miškinis. Pedagogas, Alytaus gimnazijos mokytojas, mokyklų inspektorius, Dzūkų muziejaus vedėjas, visuomenes veikėjas. Mirė 1982 m. lapkričio 19 d. Ročesteryje, JAV.
Vilmantas Dunderis,
Alytaus istorijos kalendoriaus sudarytojas