Alytaus rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje ir jos filialuose dažnai vyksta susitikimai su poetais, rašytojais, nacionalinių premijų laureatais, sulaukiantys didelio skaitytojų ir literatų susidomėjimo. Tačiau egzistuoja visa eilė anksti į nebūtį išėjusių kūrėjų, kurių neeilinės asmenybės ir įvairiapusė kūryba pamažu grimzta į užmarštį. Viena tokių – mūsų kraštietė, nacionalinės premijos laureatė, poetė, rašytoja, tapytoja Ona Baliukonytė (Onė Baliukonė).
Gimusi Alytaus rajone, Kančėnuose, 1965 m. Dauguose baigė vidurinę mokyklą, o vėliau Vilniaus universitete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. Tapusi žinoma ir mylima poete, ji niekada nepamiršo gimtosios Dzūkijos, jos gamtos grožio, ten gyvenančių paprastų ir nuoširdžių kaimo žmonių, su kuriais visada mielai susitikdavo radusi minutėlę laisvo laiko. Tas emocinis atvirumas, žmogaus ir gamtos vienovės pajautimas, persismelkė ir į jos vienišumu bei metafizine laikinumo nuojauta alsuojančius eilėraščius, kuriuos su malonumu skaitė, skaito ir skaitys dar ne viena poetinio žodžio mylėtojų karta.
Vykdydama iš dalies finansuojamą Kultūros rėmimo fondo ir Alytaus rajono savivaldybės remiamą projektą bei norėdama įamžinti ir įprasminti poetės atminimą, rajono viešoji biblioteka surengė poezijos festivalį, dainos ir žodžio šventę, pavadintą jos pirmosios poezijos rinktinės „Laukinės vaivorykštės“ vardu. Juk poezija margaspalvė, kaip laukinė vaivorykštė, ir niekas nesuskaičiuos, kiek joje slypi įvairiausių atspalvių bei spalvų.
Gegužės 25-tą dieną į Daugų kultūros cento salę sugužėjo tiek O. Baliukonės talento, tiek ir kitų poetinio žodžio meistrų kūrybos mylėtojai. Pasveikinusi susirinkusiuosius renginio vedėja Alma Purvinytė pristatė pirmą festivalio svečią, poetą Algimantą Baltakį, kurį drąsiai galime laikyti gyvuoju poezijos klasiku, su kurio vardu siejama visa praėjusio ir šio amžiaus literatūrinė epocha. Poetas pasidalijo prisiminimais apie O. Baliukonytę, perskaitė keletą savo eilėraščių ir prisipažino, kad geriausia „dovana“, kurią jis kažkada gavo atvykęs į susitikimą su skaitytojais Kančėnuose, buvo vienos močiutės įteikta pintinė kiaušinių, o vietoj gėlių – krapų ir salotų ryšulėlis. Kita festivalio viešnia, išeivė iš JAV ir Vokietijos Vitalija Bogutaitė, savo eilėraščiuose daugiausia akcentavo lietuvių išeivijos pasaulėjautą ir jos santykį su gimtąja kalba svetimoje žemėje.
Poetas, publicistas, leidėjas Vytautas Kaziela savo kūryba gerai žinomas ne tik Utenos krašto žmonėms. Tai ne tik savitas ir nuoširdus poezijos kūrėjas, bet ir daugelio Utenos ir Molėtų krašto poetinių antologijų sudarytojas, 2006 m. pelnęs garbingą Antano Miškinio premiją. Poetė, vertėja Marytė Kontrimaitė Vilniaus universitete mokėsi kartu su O. Baliukonyte ir prisimena ją kaip „tylią ir kuklią dzūkaitę, mokėjusią išraiškingai tylėti ir klausytis bei godžiai sėmusią žinių, įspūdžių bei įvairiausios patirties.“ Poetinio žodžio šventę eilėmis baigė panevėžietė poetė Daina Pranskietytė, garsėjanti savo pilietinės tematikos eilėraščiais, ir Alytaus apskrities literatų klubo „Tėkmė“ nariai.
Šventės nuotaiką praskaidrino aktorės Irenos Plaušinaitytės skaitomos Onės Baliukonės eilės ir aktoriaus, dainų autoriaus ir atlikėjo Gedimino Storpirščio atliekamos dainos. O pačioje pabaigoje jausmingai kalbėjusios rašytojos sesers Aldonos Januškauskienės nuotaikas liūdna gaida pratęsė Ramutės Kalnėnaitės griežiama graudi violončelės melodija. Pirmojo poezijos festivalio „Laukinės vaivorykštės 2012“ atminimo skulptūrėle už socialinį jautrumą ir nuoširdų lyrizmą, tylaus įsiklausymo į pasaulį ir save intonacijas, nuoširdžią meilę dzūkų kraštui bei neblėstančią ir nesuvaidintą pagarbą poetės O. Baliukonės atminimui buvo apdovanotas poetas A. Baltakis. Jam atminimo skulptūrėlę įteikė Alytaus rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Virginija Mačiulienė.
Poezijos šventės svečiai buvo apdovanoti kukliomis dovanėlėmis ir specialiai festivaliui Alytaus rajono viešosios bibliotekos darbuotojų sudaryta ir parengta O. Baliukonės bibliografijos rodykle. Aukštai į dangų pakilo dalyvių paleisti balti balandžiai, o nelauktai ant kultūros centro stogo nutūpęs smalsus gandras tarsi kvietė ir ateityje atvykti į Daugus, į dainos ir žodžio šventę. Tikimės, kad ilgainiui festivalis taps kasmetiniu literatūriniu renginiu, pritrauksiančiu ištikimus poezijos gerbėjus ir mylėtojus ne tik iš Dzūkijos, bet ir iš visos Lietuvos.
Arnoldas Šatrauskas,
Alytaus rajono savivaldybės viešosios bibliotekos skaitytojų aptarnavimo – informacijos skyriaus vedėjas