Lietuvoje yra 30 regioninių parkų – Anykščių, Asvejos, Aukštadvario, Biržų, Dubysos, Dieveniškių istorinis, Gražutės, Kauno marių, Krekenavos, Kurtuvėnų, Labanoro, Metelių, Nemuno deltos, Neries, Nemuno kilpų, Pagramančio, Pajūrio, Panemunių, Pavilnių, Rambyno, Salantų, Sartų, Sirvėtos, Tytuvėnų, Varnių, Veisiejų, Ventos, Verkių, Vištyčio ir Žagarės. Juose saugomos vertingiausios, vaizdingiausios šalies teritorijos. Visi šie regioniniai parkai įsteigti vienu metu – Aukščiausiosios Tarybos nutarimu 1992 m., kai buvo kuriama atkurtos nepriklausomos valstybės aplinkosaugos sistema.
Vilniuje, Seimo rūmuose, vyko renginiai, skirti regioninių parkų įkūrimo 20-mečiui. Kaip sakė valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) prie aplinkos ministerijos direktorė Rūtos Baškytės, kiekvienas regioninis parkas turi savo „perliukus“, savo išskirtinę vertę. Tai ir Medvėgalis su Šatrija Varnių regioniniame parke, ir unikalios Nemuno kilpos bei Punios šilas Nemuno kilpų regioniniame parke, ir Dubingių piliavietė Asvejos regioniniame parke, ir Pūčkorių atodanga Pavilnių regioniniame parke, ir daugelis kitų gamtos paveldo objektų.
Regioniniai parkai užima daugiau kaip pusę visų saugomų teritorijų ploto. Juose tvarkomi, prižiūrimi paveldo objektai, atkuriamos, prižiūrimos buveinės, fiksuojami kraštovaizdžio, biologinės įvairovės pokyčiai, vyksta gamtosauginiai renginiai, propaguojamos tradicijos. Visi regioniniai parkai yra pritaikyti lankymui. Dauguma turi modernias ekspozicijas lankytojų centruose, lauko informacines sistemas.