Prieš 40 metų (1972 m. gegužės 14 d.) Kaune, prie muzikinio teatro, susidegino Romas Kalanta (g. 1953 m. vasario 22 d. Alytuje). Teigiama, kad gyvu fakelu R. Kalanta tapo apsipylęs benzinu ir sušukęs „Laisvę Lietuvai!“. Romo, Kauno ligoninėje mirusio gegužės 15 dieną 4 valandą ryto, auka laikoma protestu prieš sovietų režimą. „Nekaltinkite dėl mano mirties nieko. Žinojau, kad anksčiau ar vėliau turėsiu tai padaryti. Aš nekenčiu socialistinės santvarkos. Aš nesu niekam naudingas. Kam man daugiau gyventi? Kad ši santvarka mane užmuštų? Geriau aš pats save… čia niekad nebus laisvės. Net šitą žodį „Laisvė” uždraudė”, – savo dienoraštyje rašė R. Kalanta.
Istorikai teigia, kad iš R. Kalantos užrašų knygutės įrašų, laiškų galima spręsti, kad mintis apie savižudybę jis brandino ilgai, domėjosi savižudybės būdais, jos detalėmis. Ketinimą nusižudyti liudija tokios užrašytos frazės: „vis nesiryžtu, nors reikia tai padaryti būtinai”, „mirtis man bus šventė, lauksiu jos ir sulauksiu”, „laiškus sudeginsi ir iš manęs liks pelenų krūvelė“. Romo piešiniuose kartojosi aukos motyvas, kryžius, ugnis ir žmogus, o mokyklos rašinyje buvo rastas sakinys, kuriame jis teigė, kad Lietuva vieną dieną bus laisva.
Laidotuvės Romainių kapinėse buvo planuojamos gegužės 18 dieną 16 valandą, tačiau žinodami apie bręstančius mitingus valdininkai jas paankstinti. Visgi, masinių jaunimo protestų banga Kaune kilo, bet gegužės 19 d. buvo sustabdyta – suimta ir nubausta per 40 žmonių. Po šių demonstracijų Lietuvoje buvo persekiojami hipiai, draudžiama nešioti ilgus plaukus, groti roką, mokyklose smulkmeniškai pradėtos nagrinėti mokinių pažiūros.
Anų laikų valdžia mėgino Romą po mirties paversti dvasios ligoniu, taip bandydama sumenkinti jaunuolio antitarybinį išpuolį. 1989 metais medikų komisija R.Kalantą pripažino sveiku. Tais pačiais 1989-aisiais, gegužės 14 d., atminimo lenta, skirta bene garsiausiam jaunimo disidentui, buvo atidaryta Krėvės g. 6B, ant namo Alytuje, kuriame prieš išvykdamas į Kauną gyveno Romas Kalanta ir jo šeima.
1990 m. R. Kalantos atminimui sukurtas filmas „Fontano vaikai“ (rež. Raimundas Banionis ir Andrius Šiuša), parašytos kelios knygos 2000 m. liepos 4 d. (po mirties) R. Kalanta apdovanotas Vyčio kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu. 2002 m. gegužės 14 d. susideginimo vietoje atidengtas paminklas (skulpt. Robertas Antinis jaunesnysis, arch. Saulius Juškys) „Aukos laukas“ su įrašu „Romas Kalanta 1972 m.“. Gyvais paminklais R. Kalantai kaskart tampa ir roko koncertai. Aukos 40-metis buvo pažymėtas ir gimtajame R. Kalantos mieste, Alytuje, kur Šaulių namuose alytiškiai kviečiami į popietę su Kazimieru Likša ir kitais atlikėjais bei istorijos žinovais.
Susijęstraipsniai
