„Kaip sumažinti sąskaitas už šilumos energiją? Kaip gyventi, kai pusę atlyginimo tenka pakloti už šilumą?” – tokius klausimus susitikimuose su Alytaus gyventojais dažnai girdi Lietuvos Respublikos Seimo narys socialdemokratas Julius Sabatauskas. Žmones domina priežastys, šilumą pavertusios prabangos preke, ir realūs būdai gyventi šiltai neatiduodant šilumininkams paskutinių sunkiai uždirbtų centų.
Bendraudamas su daugiabučių namų bendrijų pirmininkais, Seimo narys J.Sabatauskas pastebėjo, kad trūksta dialogo tarp šilumos vartotojų ir jos gamintojų, tiekėjų bei valdžios atstovų, todėl balandžio 2 d. Alytaus miesto savivaldybėje organizavo ir vedė diskusiją „Kaip sumažinti šilumos energijos sąnaudas ir gamybos išlaidas”.
Diskusijoje dalyvavo visos suinteresuotos pusės – vartotojus atstovavo aktyviausi Alytaus daugiabučių namų bendrijų pirmininkai, gamintojus – UAB „Litesko” Alytaus padalinio vadovas Vytautas Čeponis, UAB „Litesko” komercijos direktorius Rimantas Germanas, UAB „Alytaus šilumos tinklai” direktorius Vytautas Pajarskis. Valdžios atstovus – Alytaus miesto savivaldybės meras Feliksas Džiautas, mero pavaduotojai Danguolė Juozapavičienė ir Dobilas Kurtinaitis, mero patarėjas Gediminas Vaitekūnas, tarybos nariai Jonas Balčius, Edmundas Čečėta, Juozas Skestenis, Gintaras Šurkus, savivaldybės administracijos direktorė Ona Balevičiūtė, administracijos struktūrinių padalinių vadovai ir specialistai.
Diskusiją pradėjęs Alytaus miesto savivaldybės meras Feliksas Džiautas pasveikino susibūrusią aktyviausią alytiškių bendruomenės dalį – daugiabučių namų bendrijų pirmininkų iniciatyvinę grupę, jų siekį kuo geriau atstovauti savo bendrijas ir ieškoti efektyvių sprendimų šilumos energijos sąnaudoms mažinti. Apie biokuro panaudojimą šilumos gamyboje ir tokiu būdu gerokai sumažintą šildymo kainą kalbėjo UAB „Mažeikių šilumos tinklai” generalinis direktorius Jonas Jurkus. Nepriklausomas energetikos ekspertas Algimantas Žiaunys savo pranešime „Šilumos energijos tiekimas nuo gamintojo iki vartotojo” apibūdino šilumos gamybos, tiekimo ir vartojimo ypatumus, centralizuoto šilumos tiekimo privalumus, vandens ruošimo ir šildymo sistemas. Visi kalbėjusieji akcentavo, kad norint sumažinti šilumos energijos sąnaudas reikia mažinti išlaidas kurui – kuo daugiau energijos pagaminti naudojant biokurą, o ne brangias importuojamas gamtines dujas, mažinti šilumos nuostolius trasose tiesiant modernias trasas bei vartotojo patalpose, renovuoti būstus – ne tik sutvarkant rūsio patalpas, sandarinant siūles, keičiant langus, apšildant fasadus bei stogus, bet ir modernizuojant šilumos punktus.
Daugiabučių namų bendrijų pirmininkai aktyviai įsijungė į diskusiją. Juos ypatingai domino namų renovacijos sąlygos ir galimas valstybės dalyvavimas šiame procese, šilumos punktų priežiūros ir kiti klausimai. Žmonės piktinosi Šilumos ūkio įstatymo pataisa, uždraudusia šilumos tiekėjui būti ir šilumos punktus prižiūrinčia įmone. Pasak susirinkusiųjų, tai labai padidino šilumos punktų priežiūros kaštus ir sukėlė kitų nepatogumų gyventojams.
Bendrijų pirmininkai diskusijos metu priėmė rezoliuciją, kurioje prašo įstatymų leidėjo keisti nepasiteisinusią įstatymo nuostatą ir neriboti vartotojų teisių pasirenkant šilumos punktus prižiūrinčias įmones, tarp kurių gali būti ir šilumą tiekianti bendrovė. Ši rezoliucija susitikimo pabaigoje buvo įteikta Seimo nariui Juliui Sabatauskui
Susijęstraipsniai
