Panašu, jog Alytuje išaušo eilinis pavasaris. Tai tikrai ne kalendorinė ar saulės padėties žemės atžvilgiu, padaryta išvada. Jei žiemos pabaigoje, grįždami namo prie laiptinės pastebėsite, kažkada stovėjusius sveikus, medžius suketvirčiuotus, žinokite – į gūdų, sušalusį miestelį atkeliavo pavasaris.
Nė nebeverta aušinti burnos apie unikalų Alytaus miesto gamtinį karkasą. Čia nereikalingos ir elementarios miestotvarkos žinios apie želdinių santykį išmetamųjų dujų kiekiui, jau pradinėse klasėse sužinome apie fotosinteze, jeigu ne, galų gale, pakanka loginio mąstymo, jog gamtoje esti pusiausvyra ir ją išbalansavus geriau tikrai nebus. O jeigu ir šio stokojame, galima atsigręžti į senovės lietuvių mąstymą, gyvenimo būdą ir aplinką, kur gamtinė aplinka atstojo dievybės vaidmenį. t.y. apeliuoti į savąsias emocijas.
Taigi, grįždami į XXI amžiaus Lietuvą, o jeigu dar tiksliau – Alytų, čia žmonių argumentai „ūkiškai paprasti“:
„Rudenį lapų prikrenta, tai grėbti nereikės“, „ Tie medžiai kelia pavojų mano naujam automobiliui“, „neestetiška“.
Gerbiamieji Alytaus miesto gyventojai, estetikos kategorija gamtoje neegzistuoja, sveiki medžiai pavojaus nekelia niekam, net ir Jūsų naujam automobiliui!
O kad lapų grėbti nereikėtų, kad lauke batai neišsiteptų ir nesuteptų Jūsų persiško kilimo, sterilizuokime miestus, sterilizuokime protus!