Pradelsti mokėjimai išlieka vienu didžiausių iššūkių daugelio savivaldybių gyventojams, teigia „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto ekspertai. Vienose savivaldybėse vidutinis įsiskolinusio gyventojo pradelstas mokėjimas jau viršija metines pajamas. Kitose – pradelstų mokėjimų turi kas penktas gyventojas. Tokią situaciją atskleidė „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto atlikta savivaldybių lyginamoji analizė.
„Pradelsti gyventojų įsiskolinimai tapo itin aktuali problema ekonominės recesijos metais. Fizinių asmenų pradelsta suma per metus išaugo 51 proc. ir 2011 m. gruodžio 1 dieną pasiekė 2,74 mlrd. litų. Palyginus atskirų savivaldybių duomenis, akivaizdu, kad skolų naštos pasiskirstymas šalies regionuose labai netolygus. Tokius skirtumus lemia darbo užmokesčio lygis, įsidarbinimo galimybės, įtakos turi ir gyventojų amžius“, – komentuoja „Swedbank“ asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė Odeta Bložienė.
Daugiausia skolininkų – skurdesniuose regionuose
Daugiausiai pradelstų mokėjimų bankams, kredito, lizingo, telekomunikacijų, komunalinių paslaugų bendrovėms fiksuojama Kalvarijos savivaldybėje. Čia bent vieną mokėjimą yra pradelsęs kas penktas gyventojas. Nedaug atsilieka Joniškio, Akmenės ir Kėdainių savivaldybės. Jose tūkstančiui gyventojų tenka daugiau nei 160 pradelstų mokėjimų atvejų. Tokios tendencijos siejamos su pajamų ir nedarbo rodikliais. Kalvarijoje fiksuojamas antras mažiausias darbo užmokestis šalyje ir vienuoliktas pagal dydį nedarbo lygis. Panaši situacija Joniškio, Akmenės savivaldybėse, kurios rikiuojasi ekonominių ir socialinių rodiklių lentelių gale.
Palyginti mažu pradelstų mokėjimų skaičiumi išsiskiria Varėnos, Rokiškio ir Šilalės rajonai. Tai siejama su vyresne už šalies vidurkį šių regionų visuomene. „Vyresni žmonės yra linkę ne tik atsakingiau tvarkyti finansus, bet ir turėti mažiau finansinių įsipareigojimų. Žinoma, įtakos turi ir ekonominės aplinkybės. Pavyzdžiui, Šilalėje per metus užfiksuotas vienas sparčiausių bedarbių skaičiaus mažėjimas – tai, tikėtina, prisidėjo ir prie pradelstų įsipareigojimų sumažėjimo“, – pastebi „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė O. Bložienė.
Pradelsti mokėjimai išaugo daugelyje regionų
Antrus metus iš eilės didžiausia vidutine pradelsta skola išsiskiria Palanga. Šiuo metu vienas įsiskolinęs Palangos gyventojas vidutiniškai yra pradelsęs net 16 tūkst. 329 Lt. Ši suma – didesnė nei metinis statistinio palangiškio darbo užmokesčio vidurkis (vidutinis atlyginimas kurorte – 1 tūkst. 310 Lt/mėn.).
Tarp „lyderių“ yra ir Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Neringos savivaldybės. Jose vidutinė gyventojo pradelsta mokėjimų suma viršija pusmečio darbo užmokestį. Pradelstų skolų suma pernai išaugo daugelyje regionų – šio rodiklio šuolis užfiksuotas 42 savivaldybėse. Pakruojo savivaldybėje įsiskolinimai šoktelėjo net 200 proc. Kaišiadoryse, Elektrėnuose ir Neringoje pradelsti mokėjimai ūgtelėjo beveik dvigubai.
Tarp dvylikos savivaldybių, kuriose pradelstų mokėjimo našta sumažėjo, atsidūrė Lazdijai, Kelmė ir Kazlų Rūda. Pradelsti įsipareigojimai čia sumenko atitinkamai beveik 30, 16 ir 13 procentų. Susirūpinti pradelstais mokėjimais gyventojams nesutrukdė ir tai, jog šiose savivaldybėse, išskyrus Kelmės, vidutinis darbo užmokestis per metus smuko.
Pradelsti mokėjimai už pokalbius telefonu viršija 800 Lt
Dažniausiai gyventojai įsiskolina finansinio sektoriaus įstaigoms – kredito ir lizingo bendrovėms (26 proc.), bankams ir kredito unijoms (18 proc.). Tik 4 proc. pradelstų mokėjimų struktūroje užima komunalinės paslaugos. Anot O. Bložienės, įsiskolinimai finansų ir komunalinių paslaugų bendrovėms paprastai pasižymi didelėmis sumomis, tad susiformuoja esant sunkiai finansinei situacijai. Tačiau to negalima pasakyti apie skolas telekomunikacijų įmonėms. Štai, pavyzdžiui, Pakruojo, Ukmergės ir Marijampolės savivaldybėse vidutinis pradelstas mokėjimas šiam sektoriui viršija net 800 Lt.
Finansų ekspertams nerimą kelia ir gyventojų įsipareigojimai greitųjų kreditų bendrovėms, sudarantys 8 proc. visų atvejų. Rokiškio, Varėnos ir Rietavo savivaldybėse vidutinis įsiskolinimas greitųjų kreditų įmonėms siekia 1 tūkst. litų. Dažniausiai su problemomis grąžinant paskolą šioms bendrovėms susiduriama Joniškio ir Kalvarijų savivaldybėse – kas penkiasdešimtas jų gyventojas yra pradelsęs mokėjimą.
„Įsiskolinusių gyventojų skaičius 2011 metais augo mažiau nei pradelstos sumos, tačiau tai nėra didelė paguoda. Bendra situacija leidžia tvirtinti, jog gyventojai su įsiskolinimais tvarkėsi itin sunkiai. Didele dalimi tai lėmė sudėtinga ekonominė situacija, ūgtelėjusios būtinųjų paslaugų ir prekių kainos. Tačiau tenka pripažinti ir kitą problemos pusę. Minimalų užmokestį viršijančios skolos už pokalbius ir internetą, dažni pradelsti mokėjimai greitųjų kreditų įstaigoms perša išvadą ir apie neatsakingo asmeninių finansų valdymo požymius“, – pastebi „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė.
Odeta Bložienė,
„Swedbank“ asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje
Susijęstraipsniai
