Seimo narys Valentinas Mazuronis ir Alytaus miesto savivaldybės tarybos narys Gintaras Šurkus kreipėsi į LR generalinį prokurorą, apskųsdami Kauno apygardos prokuratūros 2011-12-29 nutarimo atsisakyti kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo panaikinimo ir įpareigojimo kreiptis į teismą, ginant viešąjį interesą (p-2153/11).
„Tvarkiečių“ skunde rašoma, kad 2011-09-05 pareiškimu jie kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą, prašydami pradėti ikiteisminį tyrimą ir nustatyti, ar Alytaus miesto savivaldybės ir UAB „Litesko“ 2007-12-12 susitarimas dėl 2001-08-02 Alytaus miesto šilumos ūkio modervizavimo ir renovavimo sutarties Nr. 01-08-02-013 (toliau – 2001-08-02 Sutartis) papildymo ir pakeitimo Nr. P007-A/SR-1589 3 punkte išdėstytos nuostatos ir teiginiai neprieštarauja viešajam interesui, kadangi jame numatoma, kad iki 2011-12-31 pastatytas biokatilas, pasibaigus sutarties teriminui, lieka operatoriaus, t.y. UAB „Litesko“, nuosavybe, nors šilumos vartotojams į šilumos kainą įskaičiuotas ne tik šilumos gamybos išlaidos bet ir investicijos.
„Minėtas susitarimas taip pat prieštarauja ir Alytaus miesto valdybos 2000-10-11 sprendimu Nr. 565 patvirtintų Alytaus miesto šilumos ūkio modernizavimo bei renovavimo konkurso taisyklių (toliau – Konkurso taisyklės) būtinajai sąlygai, kad konkurso nugalėtojas, pasibaigus sutarčiai, visą bendrovės veikloje naudotą turtą, tame tarpe ir naujai sukurtą, privalės sugrąžinti ir perduoti be jokių suvaržymų, įkeitimo ar su tuo susijusio įsiskolinimo AB „Alytaus šilumos tinklai“, – į generalinį prokurorą Darių Valį kreipėsi V. Mazuronis ir G. Šurkus.
Jie teigia, kad viešąjį interesą galimai pažeidžiantis susitarimas yra priimtas, pažeidžiant Alytaus miesto savivaldybės tarybos reglamentą ir dokumentų derinimo tvarką: a) Alytaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo projektas nebuvo suderintas su tiesiogiai už pristatomą klausimą atsakingu Investicijų, ekonomikos ir biudžeto komitetu ir todėl neparuoštas svarstymui klausimas negalėjo būti įtrauktas į tarybos posėdžio darbotvarkę, negalėjo būti svarstomas ir teikiamas balsavimui; b) Sutarties projektas, prieš pasirašant sutartį, nebuvo suderintas su Teisės skyriumi.
Nerimstantys politikai daro prielaidą, kad ir Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2007-12-07 sprendimas Nr. T-252 dėl Alytaus miesto šilumos ūkio modernizavimo ir renovavimo sutarties Nr. 01-08-02-013 papildymo ir pakeitimo (toliau – 2007-12-07 Sprendimas) yra priimtas, galimai sąmoningai nuslepiant pilną informaciją apie 2007-12-12 susitarimo turinį ir esmę. Susitarimo ketvirtajame punkte UAB “Litesko” įsipareigoja skirti papildomą paramą, bet tik tuo atveju, jei savivaldybė pasirašys susitarimą dėl Alytaus miesto šilumos ūkio modernizavimo ir renovavimo sutarties Nr. 01-08-02-013 papildymo ir pakeitimo, tokia sąsaja prieštarauja LR Paramos ir labdaros įstatyme įtvirtintai paramos sampratai bei turi būti teisiškai įvertinta, ar už 1 mln. litų „paramos“ neslypi nusikalstamas siekis įgyti 86 mln. vertės biokatilą.
Dėl šių motyvų minėti tvarkiečiai prašė nustatyti, ar tuomečio mero patarėjo Dobilo Kurtinaičio, dabar einančio Alytaus miesto savivaldybės mero pavaduotojo pareigas, veiksmuose, rengiant ir pristatant susitarimo dėl Alytaus miesto šilumos ūkio modernizavimo ir renovavimo sutarties Nr. 01-08-02-013 papildymo ir pakeitimo projektą, nėra sukčiavimo bei piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi požymių.
Šį pareiškimą Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras persiuntė Kauno apygardos prokuratūrai (registracijos Nr. P-2153). Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyrius, tenkindamas mūsų pareiškimą, 2011-11-29 pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 20-9-00124-11 pagal nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 228 str. 2 d., požymius. Ikiteisminis tyrimas toliau atliekamas LR Specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdyboje. Kauno apygardos prokuratūros Civilinių bylų skyriuje buvo tęsiamas pagal mūsų pareiškimą (registracijos Nr. P-2153) tyrimas, siekiant nustatyti, ar prokurorui nėra pagrindo kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Kauno apygardos prokuratūros Civilinių bylų skyriaus prokuroras Marijus Šalčius 2011-12-29 nutarimu atsisakė kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, atsisakymą grįsdamas šiais argumentais:
– nors tarp Alytaus miesto savivaldybės ir UAB „Litesko“ pasirašyto 2007-12-12 susitarimo 3 punktas, numatantis, kad investicijų rezultatas lieka UAB „Litesko“ nuosavybėje, prieštarauja Konskurso taisyklių 4.1.5 punkto, 2001-08-02 Sutarties 4.2.3 punkto bei Alytaus miesto savivaldybės ir UAB „Litesko“ sudarytos Turto nuomos sutarties Nr. 01-08-02-014 (toliau – 2001-08-02 Turto nuomos sutartis) 7.2.3 punkto nuostatoms, tačiau teisės aktai prokurorui nesuteikia įgaliojimų vertinti, ar minėtasis 2007-12-12 Susitarimo .prieštaravimas sutartims bei Konkurso taisyklėms padarė ar padarys ateityje kokios nors žalos Alytaus miesto savivaldybei bei koks yra (ar bus) žalos dydis;
– prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. Alytaus miesto savivaldybė derybų keliu arba kreipdamasi į teismą turėtų ginti viešąjį interesą ir siekti pakeisti galimai nenaudingas nuostatas, juolab, kad pasibaigus sutartims galimybė susitarti, kam priklausys turtas nuosavybės teise yra numatyta ir pačiose sutartyse. Prokuroras nurodo, kad kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, inicijuojant nutarime nurodytų Alytaus miesto savivaldybės priimtų administracinių aktų bei sudarytų sandorių panaikinimo, nėra teisinio pagrindo, kadangi tai prieštarautų ne tik įstatyminiam reguliavimui bei teisminei praktikai, bet pažeistų sutarčių laisvės principą;
– viešojo intereso gynimas suprantamas ne tik kaip prokuroro kreipimasis į teismą, siekiant panaikinti priimtus administracinius aktus bei sudarytus sandorius, bet ir ikiteisminio tyrimo pradėjimas dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų, kurio metu, nustačius žalos padarymo faktą bei dydį, galima pareikšti civilinį ieškinį kaltų asmenų veiksmais padarytai žalai atlyginti.
Politikų pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo buvo pilnai patenkintas, todėl, jų įsitikinimu, dabar atsisakymas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, neužkerta kelio, nustačius nusikalstamą veiką padariusius asmenis, žalos, padarytos Alytaus miesto savivaldybei, išieškojimui ateityje.
Taip pat prokurorui nutarime konstatavus, kad 2007-12-12 Susitarimas yra galimai nuostolingas Alytaus miestui ir jo gyventojams, o Alytaus miesto savivaldybės vykdomos derybos su UAB „Litesko“ jau trunka ilgą laiką ir yra nevaisingos, todėl apie atliktą patikrinimą, susijusį su viešojo intereso gynimu, nusprendė informuoti ne tik abu besikreipusius politikus, bet ir Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktorių bei Alytaus miesto merą, pasiūlant jiems imtis aktyvesnių teisinių priemonių Alytaus miesto ir jo gyventojų interesams, o tuo pačiu ir viešam interesui ginti. Prokuroras skundžiamame 2011-12-29 nutarime išaiškino jo apskundimo galimybes ir tvarką.
Nesutikdami su Kauno apygardos prokuratūros Civilinių bylų skyriaus prokuroro Marijaus Šalčiaus 2011-12-29 nutarimu atsisakyti kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, V. Mazuronis ir G. Šurkus jį apskundė, manydami, kad šis nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Jų įsitikinimu, viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena iš svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų. Viešasis interesas turėtų būti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai.
Prokuroras, nustatęs galimą asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, gina viešąjį interesą pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva. Viešasis interesas ginamas ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Prokuroras privalo būti aktyviu ginant valstybės, visuomenės ir asmenų, o tam tikrais atvejais ir atskirų fizinių asmenų galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus.
Prokuroro pareiga ginti viešąjį interesą yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje, nustatančiuose, jog prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus.
Pažymėtina tai, kad įstatymų leidėjas, suteikdamas teisę prokurorui inicijuoti civilines ir administracines bylas, kai to reikalauja viešasis interesas, nepateikė viešojo intereso sąvokos. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas viešąjį interesą supranta plačiai ir suteikia prokurorui teisę pačiam spręsti, pažeistas konkrečiu atveju viešasis interesas, kurį ginant inicijuotina byla, ar ne. Tačiau galutinį sprendimą, ar pažeistas, ar ne viešasis interesas, priima bylą pagal prokuroro ieškinį, pareiškimą, prašymą nagrinėjantis teismas.
Nors prokuroras ginčijamame nutarime teisingai nustatė, kad tarp Alytaus miesto savivaldybės ir UAB „Litesko“ pasirašyto 2007-12-12 susitarimo 3 punktas, numatantis, kad investicijų rezultatas lieka UAB „Litesko“ nuosavybėje, prieštarauja Konskurso taisyklių 4.1.5 punkto, 2001-08-02 Sutarties 4.2.3 punkto bei Alytaus miesto savivaldybės ir UAB „Litesko“ sudarytos Turto nuomos sutarties Nr. 01-08-02-014 (toliau – 2001-08-02 Turto nuomos sutartis) 7.2.3 punkto nuostatoms, tačiau atsisakė kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, kadangi, anot prokuroro, teisės aktai prokurorui nesuteikia įgaliojimų vertinti, ar minėtasis 2007-12-12 Susitarimo .prieštaravimas sutartims bei Konkurso taisyklėms padarė ar padarys ateityje kokios nors žalos Alytaus miesto savivaldybei bei koks yra (ar bus) žalos dydis.
Prokuroras civilinio ar administracinio proceso tvarka kreipiasi į teismą, kai nustato teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamo materialinio teisinio reikalavimo patenkinimui.
Įstatymas viešojo intereso gynimo nesieja su esamos ar būsimos žalos buvimu ir jos dydžiu, o sieja su esamos pažeistos ar ginčijamos teisės bei įstatymo saugomo intereso, verybių gynimu.
Skundo teikėjų nuomone, prokurorui, ketinančiam ginti viešąjį interesą, užtenka konstatuoti, kad yra teisės akto (-ų) pažeidimas, kurio pobūdis turi esminės reikšmės asmens, visuomenės ir valstybės teisėms bei teisėtiems interesams, o šiuo atveju – Alytaus miesto gyventojų bendruomenės teisėms bei teisėtiems interesams. Galiojant nurodytiems Alytaus miesto savivaldybės sprendimams bei sandoriams su UAB „Litesko“, Alytaus miesto gyventojai UAB „Litesko“ sumoka ne tik visą kainą už šilumos gamybą, bet ir į šią kainą įskaičiuotas investicijas į biokatilą, kuris, pagal 2007-12-12 Susitarimą, taps UAB „Litesko“ nuosavybe.
Ginčijamame nutarime prokuroras konstatavo ne tik teisės aktų pažeidimus, bet iš to išplaukiančias pasekmes – 2007-12-12 Susitarimas yra galimai nuostolingas Alytaus miestui ir jo gyventojams. „Nors ir pripažinęs egzistuojant viešajam interesui ginti sąlygas, prokuroras, pats sau prieštaraudamas, padarė priešingas išvadas ir nsuprendė, kad nėra tam teisinio pagrindo. Prokuroras atsisakė ginti viešąjį interesą dar ir todėl, kad Alytaus miesto savivaldybė derybų keliu su UAB „Litesko“ arba kreipdamasi į teismą turėtų ginti viešąjį interesą ir siekti pakeisti galimai nenaudingas nuostatas, juolab, kad pasibaigus sutartims galimybė susitarti, kam priklausys turtas nuosavybės teise yra numatyta ir pačiose sutartyse“, – rašo skundo sumanytojai, abejodami, ar prokuroras neklysta tvirtindamas, kad kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, inicijuojant nutarime nurodytų Alytaus miesto savivaldybės priimtų administracinių aktų bei sudarytų sandorių panaikinimo, nėra teisinio pagrindo, kadangi tai prieštarautų ne tik įstatyminiam reguliavimui bei teisminei praktikai, bet pažeistų sutarčių laisvės principą.
Su aukščiau pateiktais argumentais V. Mazuronis ir G. Šurkus taip pat nesutinka ir rodo pavyzdžius, kaip Alytaus miesto savivaldybė nevaisingai „bando“ ginti viešąjį interesą. Kaip matyti iš nutarime nustatytų faktų, Kauno apygardos teismas 2011-11-22 išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-2301-153/2011 pagal ieškovo UAB „Litesko“ ieškinį atsakovei Alytaus miesto savivaldybei ir priėmė sprendimą ieškinį patenkinti ir Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2011-02-24 sprendimą Nr. T-34 „Dėl Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2005-05-19 sprendimo Nr. T-93 pripažinimo netekusiu galios“ 1 punktą pripažino neteisėtu ir nesukeliančiu susitarimų pasibaigimo, negaliojimo ir pakeitimo civilinių teisinių padarinių.
Taip pat nutarime nurodoma, kad Alytaus miesto savivaldybės administracija 2011-12-28 Kauno apygardos prokuratūrai pateikė papildomų dokumentų, iš kurių prokurorui tapo žinoma, kad Alytaus miesto savivaldybė šiuo metu veda derybas su UAB „Litesko“ dėl 2007-12-12 Susitarimo bei kitų 2001-08-02 Sutarties papildymų pakeitimo, kurių tikslas – pasibaigus sutarčių galiojimui UAB „Litesko“ nuosavybėn nepereitų išnuomotas arba naujai sukurtas turtas, reikalingas Alytaus miesto šilumos ūkio eksploatacijai.
Ponų Valentino ir Gintaro manymu, Alytaus miesto savivaldybė jau beveik metus laiko neteisėtomis priemonėmis bando taisyti padėtį, tačiau nesėkmingai – tarybos priimti sprendimai pripažinti neteisėtais ir nesukeliančiais teisinių pasekmių sutartims bei susitarimams su UAB „Litesko“ dėl Alytaus miesto šilumos ūkio modernizavimo ir renovavimo. Akivaizdu, kad UAB „Litesko“, skųsdama teismui Alytaus miesto savivaldybės tarybos sprendimus, nesutinka, kad būtų pakeistas 2007-12-12 Susitarimo 3 punktas, numatantis, kad investicijų rezultatas lieka UAB „Litesko“ nuosavybėje, o pasibaigus sutarties terminui, šios investicijos perleidimo savivaldybei ar SP AB „Alytaus šilumos tinklai“ sąlygas ir tvarką šalys gali suderinti atskiru susitarimu, jei jos to pageidaus. Nors Alytaus miesto savivaldybė šiuo metu ir pageidauja peržiūrėti 2007-12-12 susitarimą, tačiau, anot pareiškėjų, nėra jokių teisinių ir apčiuopiamų svertų tokioms deryboms bei deklaruojamam siekiui pasiekti. UAB „Litesko“ akivaizdus siekis – investicijas turėti savo nuosavybėje, kai pasibaigs susitarimai su Alytaus miesto savivaldybe. Tai, kad Alytaus miesto savivaldybė neketina imtis teisėtų ir aktyvių veiksmų, siekiant apginti viešąjį interesą – Alytaus miesto gyventojų teises bei teisėtus interesus, rodo ir tai, kad ji neketina kreiptis į teismą dėl jos pačios priimtų neteisėtų aktų panaikinimo bei 2007-12-12 Susitarimo (viso ar dalyje) pripažinimo negaliojančiu, o ir toliau tęsia bevaisius veiksmus – inicijuoja derybas su UAB „Litesko“, kurie niekada neduos pageidautino rezultato, kad būtų užtikrinti Alytaus miesto gyventojų interesai bei teisės.
Anot V. Mazuronio ir V. Šurkaus, atlikdamas tyrimą, prokuroras neišsiaiškino, ar UAB „Litesko“ irgi turi tokius pat ketinimus kaip Alytaus miesto savivaldybė, kadangi susitarti kitaip, kaip numatyta 2007-12-12 Susitarimo 3 punkte, gali tik sutarties šalys abipusių derybų būdu. Jeigu UAB „Litesko“ neturi ketinimų pakeisti tarp šalių esančią sutartinę nuostatą dėl biokatilo nuosavybės perėjimo Alytaus miesto savivaldybės ar SP AB „Alytaus šilumos tinklai“, tai derybos neįvyks ir akivaizdu, kad viešasis intersas toku būdu liks neapgintas. Remiantis skundo autorių argumentais, Alytaus miesto savivaldybė bando parodyti, kad daro tam tikrus veiksmus, tačiau deklaruojamo siekiamo tikslo ji nepasieks šiais nenuosekliais ir neefektyviais būdais, o jau praėjo metai laiko, kai Alytaus miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba, 2010 m. sausio – vasario mėn. atlikusi SP AB „Alytaus šilumos tinklai“ gaunamų pajamų panaudojimo teisėtumą, konstatavo pažeidimų, t.y. Alytaus miesto savivaldybė, išnuomavusi SP AB „Alytaus šilumos tinklai“ turtą UAB „Litesko“, neturi jokios finansinės naudos, ir tapo akvaizdu, kad reikia nedelsiant imtis priemonių neteisėtiems sprendimams panaikinti.
Kitas subjektas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovas Alytaus apskrityje, kuris turi įstatyminę priedermę vykdyti savivaldybių administracinę priežiūrą, įvertinęs mūsų pareiškime nurodomas aplinkybes, pažeidimų nenustatė ir todėl nesiūlė ir nesiūlys Alytaus miesto savivaldybės tarybai panaikinti 2007-12-07 sprendimą Nr. T-252. „Esant nustatytiems teisės pažeidimams ir nė vienam iš subjektų, privalančių atlikti aktvius veiksmus, kad būtų apgintas viešasis interesas, tinkamai ir laiku neatliekant savo pareigų, o prokurorui atsisakant kreiptis teisminės gynybos dėl viešojo intereso gynimo, gali susiklostyti tokia situacija, kai dėl nepateisinamo delsimo viešojo intereso apginti bus neįmanoma“, – argumentuoja seimo ir miesto savivaldybės opozicionierių dvejetas.
Jie įsitikinę, kad visi kiti teisėti būdai, kuriais prokuroras imasi ginti viešąjį interesą – pagal jų pareiškimą pradėtas ikiteisminis tyrimas, negali apginti Alytaus miesto gyventojų intereso, kadangi baudžiamasis persekiojimas bus vykdomas tam tikrų asmenų atžvilgiu, kuriuos pripažinus kaltais dėl nusikalstamų veikų padarymo, priteistos žalos dydis nekompensuos patirtų Alytaus miesto nuostolių dėl neteisėtų sandorių įvykdymo. Šių veiksmų nepakanka, kad efektyviai ir savo laiku būtų apgintas Alytaus miesto ir jo gyventojų teisėtas interesas. Kad būtų apgintas viešasis interesas, būtina, kad būtų panaikinti neteisėti Alytaus miesto savivaldybės tarybos sprendimai.
Kaip politikai nurodo savo pareiškime prokurorui, 2007-12-12 Susitarimo ketvirtajame punkte UAB „Litesko” įsipareigoja skirti papildomą paramą savivaldybei, bet tik tuo atveju, jei savivaldybė pasirašys susitarimą dėl Alytaus miesto šilumos ūkio modernizavimo ir renovavimo sutarties Nr. 01-08-02-013 papildymo ir pakeitimo, Tokią sąsaja prieštarauja LR Paramos ir labdaros įstatyme įtvirtintai paramos sampratai bei turi būti teisiškai įvertinta, ar už 1 mln. litų „paramos“ neslypi nusikalstamas siekis įgyti 86 mln. vertės biokatilą.
V. Mazuronis ir G. Šurkus įsitikinę, kad jau pradėjus tyrimą prokuratūroje pagal jų pareiškime nurodytas aplinkybes, Alytaus miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba 2011-12-07 rašte Nr. KT8-46 „Dėl informacijos pateikimo“ ir 2011-12-27 rašte Nr. KT8-47 „Dėl informacijos pateikimo“, atsakydama į pavestą užduotį pateikti informaciją apie Alytaus miesto savivaldybės gautų lėšų esamą panaudojimo tvarką bei administracijos direktoriaus Kontrolės komitetui pateiktos informacijos teisingumą, Alytaus miesto savivaldybės kontrolierius Arturas Juškauskas, be kitų nustatytų faktų, pateikė tokias išvadas:
– esama paramos lėšų paskirstymo tvarka savivaldybėje yra neteisėta (…);
– meras, įtraukdamas į darbotvarkę ir teikdamas svarstyti ne Kolegijos kompetencijai priskirtus klausimus dėl paramos lėšų paskirstymo, elgėsi neteisėtai.
Skundžiantys politikai mano, kad Alytaus miesto savivaldybės kontrolieriaus Artūro Juškausko pateiktos išvados patvirtinajų įtarimus, kad už sąvokos „parama“ slypi sutartimi įteisintas kyšis už galimai pamintą viešąjį interesą. Oficialią „pinigų plovimo“ schemą sudaro trys grandys:
1. Savivaldybė pasirašo sutartį su viešąjį interesą paminančiu punktu.
2. UAB „Litesko“ už neteisėtą praturtėjimą skiria paramą.
3. Meras ir valdančioji dauguma paramą skirsto savo nuožiūra (t.y. neteisėtai).
„Tikėtis, kad valdančioji dauguma, kuri naudodamasi tokia „pinigų plovimo“ schema, gali imtis realių priemonių apginti viešąjį interesą, yra naivu ir niekuo nepagrįsta“, – vieną pagrindinių priežasčių įvardija tvarkiečiai. Pasak jų, prokuroras nepagrįstai atsisakė pagal mūsų pareiškimą kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, nors tam yra visos sąlygos – konstatuotas viešojo intereso pažeidimas, dėl kurio gynimo nė vienas subjektas, turintis teisę ir pareigą kreiptis į teismą, nevykdo savo funkcijų ir atsisako vienintelio šiuo atveju galimo, teisėto ir efektyvaus gynybos būdo.
Remdamiesi tuo, kas pasakyta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje įtvirtinta prokuroro pareiga ginti viešąjį interesą, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro V. Mazuronis ir G. Šurkus paprašė:
– panaikinti Kauno apygardos prokuratūros Civilinių bylų skyriaus prokuroro Marijaus Šalčiaus 2011-12-29 nutarimą atsisakyti kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo (pareiškimo registracijos Nr. P-2153/11) ir įpareigoti kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo pagal mūsų pareiškime nurodomas ir prokuroro 2011-12-29 nutarime nustatytas aplinkybes;
– iš Kauno apygardos prokuratūros išsireikalauti visą medžiagą, surinktą atliekant tyrimą pagal mūsų pareiškimą (pareiškimo registracijos Nr. P-2153/11).