„Kas atstatys Putinus – už tą balsuosim!“, „Putinus bent perpus taip, kaip Dainavos mikrorajoną“, – Alytaus miesto valdžiai sakė Putinų gyventojai. Jie prašė pertiesti nusenusius šaligatvius, teiravosi apie atliekų surinkimą, daugiabučių namų apšvietimą, automobių parkavimą, viešojo transporto maršrutus. Neapsieita be sezono aktualijų – šildymo ir diskusijų apie kainas bei Alytuje beveik nevykstantį namų renovavimą.
„Kodėl žmonės nenori apšiltinti namų? Kai žinau, kad mane apgaus du kartus – nenoriu“, – pasakojo gyventojas, pateikęs informaciją, kad naujo namo projektavimo kaina dukart mažesnė nei namo apšiltinimo projektavimas. Kaip renovuoti namus, sukurti miesto lygio skatinimo sistemą siūlė tarybos narys Gintaras Šurkus. Šią temą vėliau pratęsęs tarybos narys Juozas Skestenis, nors ir dirbantis šioje srityje, prisipažino „nesąs Don Kichotas, kaip kad kalbėjęs prieš jį“ ir beveik 600 daugiabučių namų Alytuje savininkams rekomendavo ne kurti naujas, vietines, o išnaudoti nacionalines finansavimo galimybes, kurios savo šalyse prieinamos tik lietuviams, latviams, rusams ir baltarusiams.
Gyventojai prašė pasirūpinti jų manymu užmirštais Putinais. Alytaus miesto savivaldybės administracijos komunalinio ir statybos skyrių vadovai pasakojo apie nuveiktus, planuojamus darbus. Šis tas nuveikta – atnaujinti pėsčiųjų takai nuo Šaltinių pagrindinės iki jaunimo ir suaugusiųjų mokyklos, prieš Putinų gimnazijos, iš buvusių Rotušės aikštės trinkelių – takas Antano Jonyno pusėje iš Panemunės pagrindinės mokyklos, profesinio rengimo centro pusės.
„Tai kad ne toj pusėj nutiesėt“, – netylėjo pagyvenusi moteris ir klausė, ar kada sulauks lygaus tako kitoj gatvės pusėj. Konkretaus atsakymo ilgai laukusi moteriškės bendraamžė tarstelėjo „tada jau būsi grabe“. „Greičiau atsakykit, nes ir aš čia gyvenu“, – ragino Alytaus miesto savivaldybės švietimo skyriaus vedėjas Vytuolis Valūnas. Jo kolega iš statybos skyriaus Sigitas Stumbras nebuvo toks greitas, teatsakydamas, kad viskas priklauso nuo miesto biudžeto, ateities projektų, kuriuos 2014-2010 metais finansuos Europos sąjunga, o pradžiai – nuo detaliųjų planų, kurie bus sudaromi Vidzgiriui ir Putinams.
Gyventojai nerimo ir dėl transporto – A. Jonyno gatvėje telikęs vienintelis, labai retai kursuojantis 20-ojo mikroautobuso maršrutas. Komunalinio ūkio skyriaus vedėjas Algimantas Tarasevičius alytiškių nenudžiugino, papasakojęs, kas ateityje maršrutų nedaugės, o grafikų dažnis mažės – „3, 4 minučių intervalo nebeliks, teks laukti ilgiau“. Kodėl? Pasak miesto komunalininkų vado, 2012 m., pasibaigus senosioms sutartims su 21 Alytaus vežėjų firma, turinčia 53 autobusus, naujus susitarimus ketinama pasirašyti su 2-3 vežėjais, kurie „paims“ ir pelningus ir nepelningus maršrutus bei pasiūlys kokybiškesnes, europines keleivių vežino standartus atitinkančias paslaugas.
Putiniškiai aptarinėjo ir atliekų surinkimą, kuris Alytuje yra apmokestintas ne nuo gyventojų skaičiaus, kai didžiojoje Lietuvos dalyje, o nuo gyvenamojo ploto. „Matom, juk kartais surenka ir pusę konteinerio, tegu patikrina, kiek realiai būna šiukšlių, kiek priduoda į savartyną”, – savivaldos atstovus, balsavusius už gyvenamojo ploto apmokestinimą, protino gyventojas. Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro atstovas, Romualdas Dimša atsakė, kad „kiekvienas šiukšlių automobilis savartyne sveriamas, „oro“ nieks neveža ir to negali būti“, o miesto tarybos narys Albinas Minkevičius su alytiškiais pasidalino asmenine atliekų rūšiavimo patirtimi ir kvietė į rūšiavimui – popieriui, stiklui – skirtas talpas nepilti košių.
Vytautas Čeponis, Alytaus šilumos tinklus iš savivaldybės išsinuomojusios „Litesko“ bendrovės „Alytaus energijos“ filialo vadovas, putiniškiams papasakojo apie Alytuje galimai pigsiančią šilumos energiją – naujasis biokuro katilas jau 2012-ųjų vasarą karštą vandenį, tiekiamą alytiškiams, sušildys 100 procentų, žiemą – 18% ir bendroje sumoje atvežtinio kuro, iš Rusijos tiekiamų dujų, poreikis sumažės 40%, ir pasak V. Čeponio, po metų šilumos kaina turėtų pigti 2 centais.
Šilumininkas padėkojo Alytaus miesto savivaldybei už dėmesį šilumos temoms, o meras Feliksas Džiautas patvirtino, kad sus šiluma ne tik draugaujama – savivaldybė dėl apskaitos metodikos ir kainų yra kreipusis ir į teismą. Miesto vadovas visus kvietė būti bendruomeniškesniais, ragino ne „kritikuoti, kandžiotis ir kenkti“, o pasidžiaugti Alytumi, kuris keičiasi, jame verda darbai, o miestas tvarkomas ne blogiau, gal būt net gi geriau už kai kuriuos didžiuosius Lietuvos miestus. darbai nestos ir 2012-aisiais, jų numatyta daugiau nei už 100 mln. litų. Vienas iš tų, kuri palies Putinus – antrosios Naujosios g. eismo juostos tiesimas nuo Žuvinto iki Miklusėnų gatvės, amfiteatro prie Alytaus kultūros ir komunikacijos centro statybų pabaiga ir atidarymas, „Putinėlio“ lopšelio – darželio, Panemunės pagrindinės mokyklos pastatų renovacijos.
Švietimo skyriaus vedėjas V. Valūnas išdėstė švietimo realijas – Alytuje baigta tinklo pertvarka, nebeliko vidurinių mokyklų, deja, 10 metų mokinių Alytuje sumažėjo nuo 13 tūkst. 500 iki 8 tūkst. 800, „Jeigu švietimo įstaigos iš mokinių krepšelių neišsilaikys, reikės priimti nepopuliarius sprendimus“, – apie galimus mokyklų uždarymus kalbėjo miesto švietimo vadas, įvardijęs, kad mokinių krepšelių (fiksuoto finansavimo, kuris priklauso nuo mokinių skaičiaus) problema juntama pirmus metus.
Alytaus jaunimo ir suaugusiųjų mokykla mikrorajono gyventojams ir miesto valdžiai pristatė prie mokyklos, Miklusėnų g. 36 vykstančius statybos darbus, papasakoję, kad pasibaigus „kalnakasybai ir rausimams“ gyventojai jau šiemet turėtų sulaukti šiuolaikinės sporto salės. Objekto kaina – apie 6 mln. litų, didžioji dalis pinigų – europiniai, apie šeštadalis – miesto mokesčių mokėtojų. 300 kv. m. sporto salę kurią ketinama paversti ne tik mokyklos, mikrorajono sporto, bet ir tinklinio centru. Šiuo metu mokykloje, įsikurusioje buvusiame darželyje, mokosi 500 mokinių, 70 mažiau nei praėjusiais mokslo metais.