Alytaus žiniasklaida pasigavo vieną paskutiniųjų miesto politikų jaukų – dar vieną Gintaro Šurkaus ir buvusio „paksisto“ Juozo Skestenio akistatą, kurioje liberaldemokratinėms pažiūroms ištikimas likęs G. Šurkus „pavažiavo“ ant ex-kolegos, po Alytų valdančiųjų socialdemokratų pavėsine besišildančio J. Skestenio. Tačiau tai buvo tik mažoji dalis to, ką paskutiniame posėdyje norėjo pranešti ir iš opozicinių partinų narių sudarytas Alytaus miesto savivaldybės kontrolės komitetas. Jį sudarantys, pirmininkas Gediminas Jegelevičius, pavaduotojas G. Šurkus, nariai Giedrius Čereškevičius, Gediminas Daukšys, Vytas Jazepčikas, Irena Sedleckaitė ir Renata Vaičiukynaitė patvirtino faktus, kurie neturėtų pasikartoti save gerbiančioje savivaldybėje.
Tai patvirtino ir Alytaus miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba. Atsakydama į kontrolės komiteto paklausimą, tarnyba parašė, kad „savivaldybės tarybos kolegija posėdžiuose sprendė apie panaudojimą lėšų, gautų į savivaldybės administracijos sąskaitą iš rėmėjų pagal paramos sutartis ir panaudojimą lėšų, gautų už sąskaitos likutį banke, o tai yra kitos piniginės lėšos“. Savivaldybės kontrolieriaus Arturo Juškausko teigimu, minėtų lėšų paskirstymas yra išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija ir ji negali būti perduota kitai institicijai, kaip šiuo atveju tai mėgino daryti savivaldybės tarybos kolegija.
Tokiu būdu ir į kairę, ir į dešinę buvo parceliuojama „Litesko“, „Limados“, „Vita Activa“ savivaldybei skirta parama. Kontrolierius A. Juškauskas nustatė, kad esama miestui skirtos paramos lėšų paskirstymo tvarka savivaldybėje yra neteisėta, o meras, įtraukęs į dienotvarkę ir svarstyti teikęs ne kolegijos kompetencijos klausimus dėl paramos lėšų paskirstymo, elgėsi neteisėtai, be to administracijos direktorius ar jį pavaduojantis asmuo neturėjo pasirašyti paramos lėšų skyrimo sutarčių. Savivaldybės kontrolierius nurodė 7 atvejus, kai kolegija nusprendė pritarti, kad lėšos, gautos pagal sutartį su „Vita Activa“ būtų naudojamos kultūrai, sportui ar švietimui, o ne infrastruktūrai plėtoti, kaip pageidavo pati bendrovė paramos skyrėja. Be to, Alytaus miesto savivaldybė neužtikrino paramos skyrimo viešumo.
Alytaus miesto savivaldybės kontrolės komiteto pirmininkas Gediminas Jegelevičius tarybos posėdyje pristatė ir tai, kad savivaldybės kontrolės ir audito komitetas ketina, remdamasis sutartimi, išvien dirbti su valstybės kontrole, vykdyti bendrus patikrinimus. G. Jegelevičius pasidžiaugė, kad patikrintas savivaldybės iš kelių priežiūros ir plėtros programos gautų lėšų teisėtumas, efektyvumas, rezultatyvumas, išsiaiškinta Alytaus telekino („Dainavos“ kino) finansinė atskaitomybė, atliktas šiluminės trasos Naujojoje g. iškėlimo papildomų lėšų panaudojimo tyrimas.
Kontrolės komiteto vadovas prisipažino, kad jo vadovaujamas komitetas nebuvo labai darbingas – kvorumo (daugumos balsų) nesurinkta netgi paskutiniojo šių metų tarybos posėdžio išvakarėse vykusiame susirinkime, paprasčiau tariant – civilizuota forma nepritarta komiteto metų veiklos ataskaitai. Šie keblumai nesutrukdė iškelti ir „rezonansinių“, nebaigtų atsakyti klausimų, ypač sudominusių žiniasklaidą. Komiteto pirmininko pavaduotoją G. Šurkų sudomino miesto tarybos nario ir Alytaus šilumos tinklų darbuotojo J. Skestenio darbo sutartis ir grafikas.
G. Šurkus dėmesį atkreipė į „netoleruotiną situaciją, kuri jau seniai bado akis, bet niekam neužtenka drąsos pripažinti, kad Alytaus šilumos tinklai (98,59 % bendrovės akcijų priklauso Alytaus miesto savivaldybei – A. G.) dirba nusikalstamai aplaidžiai – vykdydami savo tiesioginę veiklą – turto nuomos sutarties administravimą, finansinės naudos savivaldybei neatnešė… o J. Skestenio įdarbinimas yra Lazdijų bylos analogija, kurioje meras kaltinamas ne tik piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, bet ir tuo, kad organizavo pavaldžių asmenų piktnaudžiavimą“.
Pasak G. Šurkaus, kurį tarybos posėdyje J. Skestenis apkaltino nestabilia psichika, Alytaus šilumos tinklų direktorius ir ir valdybos pirmininkas Vytautas Pajarskas „bendrovėje šeimininkauja, kaip savo personalinėje įmonėje, neatlikdamas tiesioginių, šilumos vartotojų interesus ginančių, pareigų“. G. Šurkaus teigimu, į kainodarą įtraukdamas nenaudojamą turtą, V. Pajarskas didina šilumos kainos pastoviąją dalį, kuriai padidėjus tik 3 centais, sąskaita už buto šildymą alytiškiams vidutiniškai padidėja apie 50 Lt“.
„V. Pajarskas, būdamas Alytaus daugiabučių namų modernizavimo programos įgyvendinimo grupės pirmininku, nepanaudojo turimų galimybių ir lėšų švietėjiškai veiklai, kaip taupyti šilumą, ekonominio šilumos vartojimo programų diegimui ir namų modernizavimui, nevykdė jokių investicinių projektų viešosios paskirties įstaigose. Vietoje to bendrovės lėšas laikė terminuotuose indėliuose, nes tam nereikalingas nei darbas, nei protas ir to pasėkoje prarado „Snoro“ banke 2,7 milijono Alytaus žmonėms priklausančių litų“, – savo pareiškime vardijo Alytaus miesto savivaldybės kontrolės komiteto pirmininko pavaduotojas.