Darbas su jaunimu gatvėje: „Alytus 2025“

Socialinis darbas su jaunimu gatvėje atsirado ne taip seniai. Šis darbas su jaunimu į Vakarų Europą ir kitas šalis paplito iš Jungtinių Amerikos Valstijų, kaip atsiliepimas į grupių, kurios kelia nerimą ir nesaugumą visuomenei, aplinkiniams, poreikius. Iš vienos pusės - šios jaunimo grupės pažeidinėjo nusistovėjusias socialines normas, iš kitos pusės - šių jaunų žmonių „nepasiekė“ ir nebeveikė jokios kitos tradicinės socialinio darbo ar ugdymo priemonės.

VšĮ Alytaus miesto bendruomenės centras gatvės darbą Alytuje pradėjo 2017 m., palaipsniui šis darbas įgavo kryptingos, tęstinės veiklos, kuri vykdoma ir dabar, formą. Lietuvoje įsivyravo gatvės darbo su jaunimu praktika – dviejų darbuotojų, turinčių šiam darbui reikalingą išsilavinimą (socialinio darbo, socialinės pedagogikos, psichologijos), komanda.

Alytaus gatvėse su jaunimu neformaliose susibūrimo vietose dirba du socialiniai darbuotojai, turintys socialinio darbo ir pedagoginį išsilavinimą (buvę pedagogai) Adas Dusevičius ir Rasa Gražulienė. Pagrindinė jų darbo užduotis - jaunimo asmeninio ir socialinio tobulėjimo skatinimas,bei jauno žmogaus prisitaikymo prie aplinkos stiprinimas. Darbuotojų komanda dirba 3 seniūnaitijų teritorijose (Putinų, Vidzgirio ir Dainavos).

Šiose teritorijose darbuotojai būna gatvėje, tiria situaciją, kuria tvirtus, pagarbius, abipusiu pasitikėjimu grįstus santykius su sunkumus patiriančiu jaunimu, organizuoja veiklas, nukreiptas į darbą su individualiais atvejais, siekiant jaunimą įgalinti spręsti savo asmenines, socialines problemas, organizuoja veiklas, nukreiptas į darbą su jaunimo grupe, stiprinant jaunimo asmeninius ir tarpasmeninius, bendravimo gebėjimus jo aplinkoje ir didinant jo sąmoningumą nusikalstamo elgesio, tabako, alkoholio, narkotinių ar kitų psichotropinių medžiagų vartojimo klausimais bei motyvaciją keistis. Į visas veiklas siekiama įtraukti ir jaunimą iš Ukrainos, patiriantis integravimosi į visuomenę sunkumus dėl tautinių, religinių, kultūrinių, ekonominių skirtumų. 2025 m. plečiamas bendradarbiavimas su įstaigomis ir organizacijomis, sudarant naujas ir atnaujinant senas bendradarbiavimo sutartis, siekiant mažinti jaunimo, leidžiančio laiką gatvėje, socialinę atskirtį ir didinti jo galimybes visaverčiai dalyvauti visuomenės gyvenime

Darbuotojų darbą su jaunimu, leidžiančiu laiką gatvėje, sudaro daug etapų. Pirmajame etape darbuotojai teoriškai renka informaciją, padedančią susipažinti su konkrečios teritorijos, kurioje planuojama dirbti su jaunimu gatvėje, istorija, socialiniu, ekonominiu ir kultūriniu kontekstu. Tada tyrinėja aplinką praktiškai, siekdami asmeniškai susipažinti su toje vietovėje gyvenančiais ar dirbančiais žmonėmis, kad surinktų kuo daugiau informacijos apie toje vietovėje egzistuojančias socialines problemas ir jų priežastis, jau veikiančias socialines institucijas, egzistuojančius išteklius ir resursus.

Antrajame jaunimo situacijos tyrimo etape darbuotojai lankosi tų seniūnaitijų, kuriose dirba, jaunų žmonių susibūrimo vietose, atlikdami stebėjimą, kad pažintų vietovės, kurioje planuojama dirbti, aplinką, kultūrą, atskirtų jaunimo grupes ar chebras (turinčias savo subkultūrą), nustatytų jaunimo susibūrimų ir didesnės rizikos vietas. Trečiame etape darbuotojai eina prie jaunimo, sveikinasi ir prisistato, kas jie tokie yra ir ką daro, siekdami susipažinti su kuo daugiau jaunimo ir paaiškinti jam darbuotojo, vykdančio darbą su jaunimu gatvėje, užduotis. Intervencinis socialinis darbas su jaunimu gatvėje vyksta ketvirtame etape, kuomet skiriamas laikas tikslingam darbui su jaunimo grupėm: skatinamas dialogas tarp jaunimo ir bendruomenių, vykdomas intensyvus individualus darbas su jaunimu.

Individualus darbas su jaunimu – tai trumpalaikės konsultacijos arba tęstinė pagalba jaunam žmogui įvairiose gyvenimo situacijose, siekiant jį įgalinti spręsti savo asmenines ir socialines problemas. Dirbant individualiai koncentruojamasi į pagrindinius du dalykus: bendradarbiaujančio santykio sukūrimą ir pagalbos poreikio išsiaiškinimą. Tik ištyrus situaciją, jeigu jaunas asmuo sutinka, į pokalbį kviečiami tėvai, kiti artimieji. Kartais užtenka tik nukreipimo į reikalingas jaunuoliui paslaugas teikiančią įstaigą, tačiau dažnas yra palydėjimas ir atstovavimas, nes neužtenka jauną žmogų, ypač neturintį socialinių įgūdžių, turintį kitų sunkumų, pavyzdžiui, negalią, nukreipti į pagalbos institucijas, bet reikia ir palydėti, o kartais ir dalyvauti pačiam darbuotojui, atstovaujant ir ginant jo interesus, „iškovojant” jam reikiamas paslaugas, būstą ar kitą pagalbą.

Dar viena darbo su jaunimo gatvėje formų - darbas su jaunimo grupėmis, kuris padeda stiprinti jaunimo tarpusavio ryšius ir įgyvendinti jaunimo ugdymo tikslus. Santykio stiprinimo etape darbuotojai kuria abipusiu pasitikėjimu grįstus santykius tarp savęs ir jauno žmogaus, domisi jo nerimais ar džiaugsmais, inicijuoja pokalbius apie galimas veiklas, esant poreikiui pasidalina turimomis žiniomis jauniems žmonėms aktualiais klausimais, įtraukia juos į komandinius žaidimus, kurie padeda geriau pažinti vieni kitus, spręsti kylančius konfliktus ir t.t.

Ne mažiau svarbi darbo su jaunimu gatvėje forma - darbas su bendruomene, kuri apima tarpžinybinį ir tarpinstitucinį bendradarbiavimą, sprendžiant jaunimo problemas, atstovaujant jo interesus, organizuojant bendrus renginius, palaikant jaunimo iniciatyvas. Socialinis darbuotojas, bendradarbiaudamas su įvairiomis bendruomenėmis ir institucijomis, siekia, kad jaunas asmuo turėtų ryšius su paslaugų ir įstaigų tinklais ir suteiktų tinkamą pagalbą konkrečiam jaunuoliui/ei. Nuo 2019 m. su kai kuriomis miesto organizacijomis sudarytos ilgalaikės bendradarbiavimo sutartys, kasmet ieškoma naujų įmonių, įstaigų, organizacijų, kurios dirba su jaunimu, arba gali padėti spręsti su jaunimu susijusias problemas: su vienomis pasirašomos bendradarbiavimo sutartys projekto veikloms įgyvendinti, su kitomis - ilgalaikiai ir nuolatiniai susitarimai.

Labai svarbūs pagrindiniai socialinio darbo gatvėje su jaunimu principai. Pats svarbiausias - abipusė pagarba: iš vienos pusės - darbuotojai gerbia jaunimo pasirinktą gyvenimo būdą, neprimetinėja savo vertybių, iš kitos pusės - darbuotojai neleidžia jaunimui peržengti savo asmeninių ir profesinių ribų. Jaunuoliams teikiama pagalba teikiama tik jiems sutikus (orientuojamasi į jaunimo poreikius, jo gyvenimo situaciją ir sąlygas, sprendžiami tie klausimai, kurie domina jauną žmogų ir yra jam svarbūs). Darbuotojai yra pasiekiami jaunimui tų teritorijų, kuriose jie dirba, vietose, kuriose jis įprastai leidžia laiką, t.y. jie kiekvieną savaitę ateina tuo pačiu laiku į tas pačias teritorijas, ir jaunuoliai žino, kur jie būna.

Darbuotojai informuoja jauną žmogų gatvėje apie medicininės, socialinės, psichologinės ar kitokios pagalbos gavimo galimybes. Labai svarbus principas - konfidencialumas, kuris reiškia, kad jokia informacija (nei asmeninė, nei susijusi su pagalba jaunimui) nėra viešinama, nekaupiama, neperduodama kitoms institucijoms ir tretiesiems asmenims be jaunuolio sutikimo. Visi darbuotojų jaunimui teikiami pasiūlymai ir bendravimas su darbuotoju yra paremti jaunimo laisvo apsisprendimo, principu. Aktyvus jaunimo įsitraukimas į bendrą jaunimo ir darbuotojų sprendimų priėmimą ir veiklą - tai jau yra darbo su jaunimu gatvėje rezultatas.

Socialinio darbo gatvėje klientai yra jauni (14-29 m. amžiaus) žmonės, kurie turi mažiau galimybių palyginti su kitais jų bendraamžiais, o tai reiškia, kad jų nepasiekia jų poreikius atitinkančios paslaugos ar veiklos. Gatvėje sutinkami jauni žmonės turi skirtingų sunkumų, priklausomai nuo jų amžiaus, todėl darbuotojai naudoja skirtingus jų įtraukimo būdus.

Pavyzdžiui, dažnai mokyklinio amžiaus jaunimas leidžia laiką gatvėje, nes patiria sunkumus mokykloje, deja, nesulaukia paramos ir namuose iš tėvų. Mokyklos atostogų metu sutinkami mieste jaunuoliai atvyksta ir iš aplinkinių kaimų ar priemiesčio rajonų, kur stokoja jaunimo užimtumo erdvių ir formų. Anksčiau pagrindinės problemos, kurias turėjo šio amžiaus jauni žmonės, buvo socialinių įgūdžių stoka, dabar - tėvų per didelis užimtumas ( tėvai dirba per 2-3 darbus ir nemato savo vaikų, nežino, kuo jie užsiima).

Aišku, amžinos yra santykių tiek su tėvais, tiek su draugais, klasiokais, mokytojais problemos. Gal kiek naujesnė problema - jaunimo psichikos sutrikimai (sutikome gatvėje merginų, kurios turi valgymo, psichosomatinių, depresijos sutrikimų). Tai jau bendra Lietuvos problema, sunkaus pandemijos, karantino laikmečio rezultatas. Gatvė tokiems jaunuoliams tampa saugia erdve, kur jie renkasi į grupes ar chebras, kad galėtų būti savimi, kad pabėgtų nuo visų sunkumų. Deja, ne vienas jaunuolis gatvėje įsitraukia į alkoholio, narkotikų ar elektroninių cigarečių vartojimą, bei nusikalstamumą, kas dar labiau pasunkina šių jaunuolių gyvenimą.

Vyresnio amžiaus jaunimas (19-29 m.) patiria dar kitus sunkumus - tai jauni žmonės, nesimokantys ir nedirbantys niekur, dirbantys nelegaliai, ieškantys darbo, dažnai neturintys prasmingo laisvalaikio, jokio užimtumo, anksti kuriantys šeimas, neturintys nuosavo būsto, jauni benamiai, prasiskolinę, išėję iš globos institucijų, padarę nusikalstamas veikas ir kt. Siekiant šių jaunų žmonių įtraukimo į visuomenę, bendradarbiaujame su Užimtumo tarnyba, socialinėmis įstaigomis, padedančiomis jaunimui gauti lengvatas, palydėjimo, apgyvendinimo ar kitas paslaugas pagal individualius jų poreikius.

VšĮ Alytaus miesto bendruomenės centro įgyvendinamas projektas „Darbas su jaunimu gatvėje: Alytus 2025“ yra finansuojamas Jaunimo reikalų agentūros prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos lėšomis.