Vis daugiau žmonių Lietuvoje atranda žygius pėsčiomis kaip būdą pabėgti nuo kasdienio tempo ir rutinos. Kelionė pėsčiomis daugeliui tampa ne tik fizinio aktyvumo forma, bet ir galimybe gamtą pamatyti ne pro automobilio langą, o visai kitaip – lėtai žingsniuojant.
Lietuva šiandien jau beveik visa padengta „Camino Lituano“ pažymėtais maršrutais. Viskas prasidėjo Dzūkijoje, o dabar keliautojai gali rinktis maršrutus įvairiuose šalies regionuose. Interneto svetainėje Camino Lituano pateikiami visi maršrutai, jų atstumai, nakvynės vietos bei sustojimai pavalgyti, todėl kelionę lengvai gali suplanuoti tiek patyrę žygeiviai, tiek pirmą kartą į kelią išsiruošę žmonės.
www.caminolituano.com
„Taip, tokių žygių populiarumas didėja. Pėsčiųjų žygiai Europoje yra gyvenimo būdo dalis, ir netgi žiūrint į žemėlapius matyti, kad Vakarų Europoje tokių maršrutų daug, o jei pažvelgsime į Rytų Europą – jų praktiškai nėra. Tai rodo tam tikrą sąsają su demokratijos būsena tam tikrose teritorijose. Lietuva šiuo metu yra pasiekusi vidutinį Europos lygį. Keliautojų daugėja, nuotaikos gerėja“, – kalbėjo „Camino Lituano“ savanorių atstovas Marius Minkevičius.
Marius Minkevičius, „Camino Lituano“ savanorių atstovas
Į tokią laisvalaikio veiklą vis aktyviau įsitraukia ir žmonės su negalia. Šimtmetį mininti Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga nusprendė šią sukaktį įamžinti simboliniu šimto kilometrų maršruto sužymėjimu nuo Kauno iki Alytus.
„Šią datą norėjome įprasminti ne vienadieniu projektu, kad ji turėtų ilgalaikę naudą. Šimto kilometrų atkarpoje nuo Kauno iki Alytaus įrengta per 130 informacinių lentelių, pastatyta apie 60 ženklinimo kuoliukų, o kas dešimt kilometrų atsirado QR kodai su garsiniais pasakojimais apie organizacijos istoriją ir jos nueitą šimtmečio kelią. Tikime, kad sužymėta atkarpa bus naudinga ne tik dabar, bet ir ateityje“, – sakė Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos prezidentas Paulius Kalvelis.
Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos prezidentas Paulius Kalvelis
Maršrutas oficialiai atidarytas Daukšiagirės dvare (Prienų rajonas), iš kur žygio dalyviai leidosi į 15 kilometrų pažintinį žygį.
Masiniame žygyje dalyvavo apie 250 žmonių iš įvairių Lietuvos miestų – Lietuvos aklųjų ir silpnaregių bendruomenės nariai, „Camino Lituano“ savanoriai bei aktyvų laisvalaikį mėgstantys žygeiviai. Organizatoriai sako, kad tokios iniciatyvos rodo, jog kelias gali būti atviras visiems – nepriklausomai nuo amžiaus ar galimybių, o pats žygis tampa ne tik kelione gamtoje, bet ir bendrystės patirtimi.
Nuo 1994-ųjų iki dabar: Ar atsakysi į šiuos 10 klausimų apie Lietuvą „Eurovizijoje“?