Alytus turi naują kultūros ir meno „apaštalų“ tarybą

Antru mėginimu surengta Alytaus miesto kultūros ir meno darbuotojų konferencija nesibaigė fiasko. Nors kultūrininkai, menininkai ir kompleksavo dėl nedidelio, pakankamai pagyvenusio savo būrio, tačiau tarpusavio nepasitikėjimo, nepilnavertiškumo jausmas ir praėjusiame susirinkime vyravusi saviplakos dvasia šįkart nuėjo į antrą planą, o rinkiminis sambūris pasiekė savo planuotą finišą - naujos kultūros ir meno tarybos išrinkimą.

Šįsyk apie save pranešė ir valdininkai, politikai, konferenciją pagerbę savo apsilankymu. „Meno taryba, man, kaip kultūrą kuruojančiai, būtų didžiausias ramstis“, - sakė Alytaus miesto savivaldybės mero pavaduotoja Danguolė Juozapavičienė. Ji patvirtino, kad 3 - 4 procentai miesto biudžete - nedaug, todėl sieksianti didinti finansavimą kultūrai.

Ginti miesto kultūros ir jos „gamintojų“ stojo buvęs kultūros ir meno tarybos narys Kęstutis Bernatavičius, prieš konferenciją paskaičiavęs, kad gruodį Alytuje siūlomi 69-i kultūriniai, meniniai veiksmai - „Nuo Kinijos cirko, simfoninių koncertų iki Nelly Paltinienės koncertų“ - ir ėmęsis drąsos teigti, jog rinka yra patenkinama. K. Bernatavičius piešė ne tik šviesiomis spalvomis, susirinkusiems primindamas, kad 2012-ųjų Alytaus miesto biudžete kultūros finansavimą numatoma mažinti 18 proc.

„Viskas pas jus gerai, kad tik taip visur būtų“, - optimizmu alytiškius užkrėtė tris mėnesius mūsų mieste gyvenantis, „tarp Alytaus, Druskininkų ir Vilniaus“ besidarbuojantis marketingo specialistas Linas Stankevičius.

„Ar jūs gerai jaučiatės apie kultūra kalbėdamas tik kaip apie prekę ir pardavimą?“, - klausė Alytaus dailės mokyklos direktorius Redas Diržys. „Aitvaro“ lėlių teatro vadovė Loreta Skruibienė naująjį alytiškį priėmė svetingiau, pasiūlė jam pretenduoti į miesto kultūros skyriaus vedėjo postą.

Išgirdęs panašias kalbas, dar vienas kviestinis Vytautas Kolesnikovas konferencijos svečias sakė „nelabai suprantu, kur patekau, galvojau bus apvalus stalas, o čia rinkiminė konferencija“. Dailininkas, kultūros vertybių apsaugos specialistas ir buvęs politikas pasidalino Alytaus miesto vystymo praeities skauduliais ir teiginiu, kad „mūsų mieste daug architektūros vertybių yra nugriautos, jų vietoje stovi bevertė Rotušė ir aikštė, o saugotinų dalykų beveik nebelikę.

Mandagiai išklausę V. Kolesnikovo, Alytaus kultūrininkai, menininkai mėgino diskutuoti. Neradęs oponentų, R. Diržys pats užlipo ant scenos ir pasidalino prisiminimais, kad „kai į kultūros ir meno tarybą atėjo pirmą kartą, buvo jaunas, dabar – šalia to – tie patys, tik senis jau ir jis“. Redas siūlė pamąstyti ne apie kultūros pardavimą, bet susitarimą žmonių, kurie Alytuje kuria, ir „ne kitų vietos užėmimą, o pasislinkimą“.

Bibliotekininkė Giedrė Bulgakovienė ragino pagalvoti apie Alytaus kultūros reiškinių viešinimą, prisiminė sėkmingai startavusį akultura.lt portalą ir kitas miesto kultūros valdininkų numarintas iniciatyvas. „Kažkaip jiems taip išeina, kad geri dalykai pranyksta“, - pastabų savo darbdaviams negailėjo Giedrė, kviesdama įvertinti ir skleisti Alytuje sukuriamą, neretai visos Lietuvos dėmesio vertą kultūrą ir jos reiškinius.

„Yra laisva vieta“, - po kolegų solinių „pasirodymų“ pristatė ant jos iki tol sėdėjęs K. Bernatavičius. Konferencijos dalyviai naujo kultūros ir meno tarybos pirmininko nerinko, tačiau bendromis pastangomis įvardijo naujuosius kultūros „apaštalus“ – 9-is kultūros ir meno tarybos narius.

Pasiūlytajam R. Diržiui atsisakius sugrįžti į tarybą, Alytaus miesto tarybos kultūros, švietimo ir sporto komiteto vadovas, dailiųjų amatų mokyklos direktorius Arvydas Švirmickas nesusilaikė: „Tai, Redai, kaip tu griausi kapitalizmą, jei ne iš vidaus“. Nežinia, ar kandoka A. Švirmicko pastaba, ar kas kitas pakeitė Redo nusistatymą nelipti į tą pačią upę, tačiau naujosios miesto kultūros ir meno tarybos nariais neatsisakė būti: