Giriamasis žodis kopūstui, kaip apsaugai nuo sunkių ligų

Moterys tvirtina, kad kopūsto lapas didina krūtinę. Nežinia, kiek čia tiesos, bet pridėjus kopūstlapį prie kaktos slopinti galvos skausmą galima. Beje, kopūstai naudingi ir krūtinei, bet vartoti juos reikia į vidų, kaip tabletes. Minimali dozė - 2 porcijos per savaitę, maksimali - 4-5. Ir tai ne farmakologinės fantazijos, grįstos principu „panašus gydo panašų", o mokslo tyrimų išvados. Atlikti tyrimus paskatino „lenkiškas paradoksas": tėvynėje lenkės retai serga krūties vėžiu, o emigravusios į JAV juo serga ne rečiau kaip vietos moterys. Paslaptis - rauginti kopūstai. Šį nacionalinį lenkų patiekalą Amerikoje pardavinėti draudžiama, amerikiečiai bijo listerijų. Kad tos pavojingos bakterijos neįsiveistų, reikia periodiškai subadyti iki indo dugno užraugtus kopūstus, kad oras patektų į vidų ir neleistų listerijoms daugintis.

Mes raugintus kopūstus tradiciškai priskiriame prie daržovių, o iš tiesų jie artimesni vynui, girai, kefyrui ir jogurtams. Juk jie - taip pat rūgimo produktas! Todėl juose susikaupia masė naudingų medžiagų, kurių kopūsto lape yra tik „užuomazgos". Procesas prasideda pjaustant kopūstus ir maišant juos su druska. Ląstelių sienelės suyra, išsiskyrę fermentai pradeda perdirbti gliukozinolatus į dar sudėtingesnių pavadinimų junginius, pasižyminčius galingu poveikiu nuo vėžio. Jie neleidžia ląstelėms supiktybėti, ardo kancerogenus, yra stiprūs antioksidantai. Tyrimai rodo, kad kopūstai iš organizmo net šalina kancerogenus, kurie susidaro kepant mėsą. Jau po 10-20 minučių supjaustytuose kopūstuose susidaro daugybė tokių medžiagų. Gaila, kaitinant daugelis jų suyra, bet ne visos. Todėl valgyti reikia visaip paruoštus kopūstus. O štai raugintuose jų kiekis tik didės ir jie puikiai laikysis. Tuo ir paaiškinamas „lenkiškas paradoksas".

Be krūtinės, kopūstai užkerta kelią plaučių, šlapimo pūslės, storosios žarnos, prostatos ir galbūt kitų organų vėžiui - juk jų poveikis universalus. Labai tikėtina, kad jie apsaugo ir nuo skrandžio vėžio. Įrodyta, kad nuo opos kopūstai apsaugo naikindami bakteriją helicobacter pylori, t.y. ją sukeliantį mikroorganizmą. Bet įtariama, kad ši bakterija skatina ir vėžio vystymąsi. Kopūstai labai naudingi širdžiai ir kraujagyslėms, ypač troškinti. Panašiai kaip vaistai, jie žarnyne sutraukia tulžies rūgštis ir šalina jas iš organizmo. O kur dar apsauginis antioksidantų ir vitaminų poveikis - jų kopūstuose gausu. Vos 150 g bet kokių kopūstų vitaminų K ir C yra ne mažiau kaip dienos norma, daug folio rūgšties, svarbiausios omega 3 rūgštys. Visa tai labai naudinga širdžiai ir kraujagyslėms. Su jais ir kai kuriais kitais komponentais siejamas kopūstų apsauginis poveikis nuo 2-ojo tipo cukrinio diabeto.

Kokie kopūstai naudingesni - įprasti baltagūžiai, žiediniai, brokoliai, ropiniai ar dar kokie? Jų daug. Jie šiek tiek skiriasi, bet panašumų daugiau - juk jie giminės, priklauso kryžmažiedžių šeimai. Todėl juose visuose yra gliukozinolatų, daugybė vitamino K ir C, folio rūgšties, gausu antioksidantų. Vienuose daugiau vienų, kituose - kitų naudingų medžiagų. Dauguma tyrimų buvo atliekama su brokoliais ir įrodyta, kokie jie naudingi. Bet ir mūsų baltagūžiai neblogi, juk būtent su jais susijęs „lenkiškas paradoksas". Gydytojai rekomenduoja valgyti įvairių rūšių kopūstus, tik darykite tai dažniau!