Slaptame pasitarime Vyriausybėje – universitetų jungimo planai

Vilniuje per artimiausią dešimtmetį valstybinių universitetų skaičius turėtų sumažėti nuo septynių iki keturių ar penkių, Kaune - nuo penkių iki trijų arba keturių.

Darbą baigė prieš pusmetį premjero Andriaus Kubiliaus sudaryta ekspertų grupė, kuri turėjo pateikti pasiūlymus, kaip optimizuoti valstybinių universitetų tinklą dviejuose didžiausiuose Lietuvos miestuose. Tačiau darbo rezultatai nuo visuomenės kol kas slepiami.

Vakar popiet švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, darbo grupei vadovavusi viceministrė Nerija Putinaitė ir kai kurie ekspertų grupės nariai, tarp kurių buvo ir verslo konsultantas, ekspremjeras Aleksandras Abišala, apsilankė pas Vyriausybės vadovą, pristatė jam savo patvirtintas išvadas.

Tačiau apie šį susitikimą nebuvo iš anksto skelbta. Jis pavadintas neoficialiu pasitarimu. Todėl nuspręsta neviešinti ir susitikime aptartų darbo grupės išvadų.

„Susitarėme kol kas nieko neskelbti, nes tai gana jautrus klausimas. Tuo labiau kad išvados dar nėra galutinai suredaguotos. Tikimės tai padaryti per šią savaitę, tada bus galima kitą savaitę pateikti jas Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui", - portalui 1diena.lt sakė ministras G.Steponavičius.

Viceministrė N.Putinaitė irgi buvo nekalbi paklausta, kokius universitetus numatoma jungti ar naikinti Vilniuje ir Kaune: „Pasiūlymų dar neskelbiame. Kai ateis laikas, tada ir bus paskelbta."

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys pakartojo tą patį. Anot jo, ekspertų darbo grupės išvados dar nėra galutinai suredaguotos, nepristatytos Seimui, todėl esą būtų „neetiška dabar jas viešinti".

Premjero aplinkos žmonės taip pat atsisako pranešti, kokius pasiūlymus dėl universitetų reorganizavimo išgirdo A.Kubilius ir kaip jis juos įvertino.

Tiesa, G.Steponavičiui išsprūdo, jog siekiama, kad visoje Lietuvoje liktų vienaženklis valstybinių universitetinio lygio aukštųjų mokyklų skaičius. Šiuo metu jų yra 14.

Be to, N.Putinaitė pripažino, kad reforma truks gana ilgai ir ją numatoma vykdyti keliais etapais. Viceministrė nepaneigė, kad jeigu Seimas kitąmet sutiks su aukštojo mokslo įstaigų tinklo pertvarka, šis procesas gali užtrukti iki dešimtmečio.

Iš akademinių sluoksnių gautomis neoficialiomis žiniomis, pagal vieną iš galimų universitetų tinklo reformos variantų į vieną aukštąją mokyklą turėtų būti jungiami Vilniaus pedagoginis, kuris nuo Naujųjų metų vadinsis Lietuvos edukologijos, bei Mykolo Romerio universitetai, taip pat sostinėje veikiančios Dailės bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijos - įkurtas vienas Menų universitetas arba jos prijungtos prie Vilniaus universiteto, kuriame būtų įsteigtas Menų fakultetas.

Kaune prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gali būti prijungta Kūno kultūros akademija, o buvęs Žemės ūkio universitetas, neseniai pavirtęs Aleksandro Stulginskio universitetu, gali būti jungiamas su Vytauto Didžiojo universitetu.

Jeigu tokia reforma būtų įvykdyta, sostinėje veiktų Vilniaus, Gedimino technikos, sujungtasis Edukologijos ir Mykolo Romerio universitetai, galbūt Menų universitetas arba akademija ir Generolo Jono Žemaičio karo akademija, kuri dėl atliekamos specifinės funkcijos nebus niekaip pertvarkoma, naikinama ar jungiama prie kitos aukštosios mokyklos. Kaune galėtų likti Vytauto Didžiojo, Technologijos, Sveikatos reikalų ir galbūt Aleksandro Stulginskio universitetai.

Be to, valstybinių universitetų yra ir Klaipėdoje bei Šiauliuose. Tačiau jų likimo darbo grupė kol kas nesprendė. Ateityje jie gali būti sujungti į vieną aukštąją mokyklą ir pavadinti Vakarų Lietuvos universitetu.

Šiuo metu Lietuvoje iš viso veikia 46 aukštosios mokyklos - 27 valstybinės ir 19 nevalstybinių. Iš jų 22 yra universitetai - 14 valstybinių ir 8 nevalstybiniai.

Dėl nemenkos emigracijos ir mažėjančio gimstamumo 2019 m. potencialių studentų skaičius sumažės apie 40 proc., palyginti su 2011-aisiais.

Palyginti su kitomis šalimis, Lietuvoje milijonui gyventojų tenka kur kas daugiau aukštųjų mokyklų. Pavyzdžiui, gerokai turtingesnėje Danijoje, kurioje gyvena beveik dvigubai daugiau žmonių nei Lietuvoje, yra kur kas mažiau valstybinių universitetų - tik aštuoni. Vykstant aukštųjų mokyklų pertvarkai, ateityje danai turės tik tris didelius universitetinius centrus.

Neatmetama galimybė, kad perspektyvoje Lietuvoje iš viso liks septyni aštuoni valstybiniai universitetai, iš jų Vilniuje ir Kaune bus po tris keturis. Akademinė bendruomenė formaliai pasisako už universitetų stambinimą, tačiau nedega dideliu noru ją įgyvendinti. Bet kokiai universitetų tinklo pertvarkai turi pritarti ir Seimas. Abejojama, ar jis tai padarys kitąmet, artėjant naujojo Lietuvos parlamento rinkimams.

Stasys Gudavičius