„Benai, tau viskas galima. Benai, tau viskas leista“...

„Anšlagas“, - tokiu žodžiu geriausia apibūdinti dailininko Benjamino Jenčiaus parodą. Alytaus miesto teatro galerijoje susirinko tiek šio akvarelininko gerbėjų, kad jiems pritrūko vietos – parodos dalyviai stoviniavo dviejuose fojė aukštuose.

„Įdomi, triukšminga, emocionali“, - taip apie pažintį su dailininku susirinkusiems pasakojo parodos vedėja, aktorė Onutė Gudaitytė. Šią vasarą 60-metį minėsiantį B. Jenčių pasveikino Alytaus miesto meras Feliksas Džiautas, akvarelininko kūrybą pavadinęs „švelnia, tylia, nepagaunama, bet pagaulia“.

„Tai turtas“, - apie savo kraštietį sakė iš Žemgalos krašto, kaip ir B.Jenčius, kilęs dailininkas Romualdas Čarna. Svečias iš Kauno linksmai pasakojo, kad Radviliškis Beno neteko, matyt, dėl „Lietuvoje gražiausių moterų dzūkių ir, žinoma, puikaus Dzūkijos peizažo“.

Bene ilgiausią, eiliuotą, grupinį sveikinimą perskaitė parodos viešnia, prisistačiusi „nuo tavo panelių“. Dailininkai Ingrida ir Arūnas Vaitkai, kaip visuomet, ieškojo konteksto prasmių – B. Jenčiui padovanojo „ilgai grojančią“ žvakę, kuri, anot dailininkų dueto, padės mėnulio užtemimo metu...

Parodos autorius liko ištikimas savo stiliui. Benas padėkojo taip gausiais susirinkusiais publikai, naujausių darbų knygelę finansavusiai Alytaus miesto savivaldybei ir pakvietė įvertinti akvarelių, kurių pusė išlieta šiemet, tai
„Upė: „Rytdienos pavasaris“, „Ledo metraštis“, „Rudeniu alsuojantis“, „Dūžtantis veidrodis“, taip pat „Išsiveržiantis“, „Ugnies žiedas“. Visi darbai sukurti prie Nemuno, Alytuje, studijoje Dzūkų gatvėje.

Turbūt neatsitiktinai B. Jenčiaus paroda ir leidinys pavadinti „Mano Nemunas pro mano langą per mano širdį...“. Prie to paties Nemuno, tik arčiau jo ištakų kuriantys druskininkiečiai parodos autoriui įteikė žodinę indulgenciją simboliniu pavadinimu „Benai, tau viskas galima. Benai, tau viskas leista“.