Vienerių metų gimtadienį švenčia „Alytaus dienraštis“

15-oji rugsėjo diena kalendoriuje pažymėta kaip tarptautinė demokratijos diena. Neatsiejama demokratijos dalis – laisva visuomenė, nepriklausoma žiniasklaida. Kaip tik rugsėjo 15 dieną savo pirmąjį gimtadienį švenčia nepriklausomas leidinys „Alytaus dienraštis“.

- Vieneri metai naujam dienraščiui - tai daug ar mažai?
- Turint omenyje tai, kad „Alytaus dienraštis“ skirtas mažai auditorijai, - Alytaus miesto ir rajono gyventojams – vieneri metai yra daug. Tačiau kaip laikraščiui, apskritai, tai mažas laikotarpis. Viskam reikia laiko.
- Kodėl sumanėte leisti dienraštį - ne šiaip, laikraštį, savaitraštį, o gal žurnalą?
- Pagrindinė idėja skelbti žinias, tai daryti operatyviau. Prieš tai teko dirbti savaitraštyje („Dainavos žodis“), pasitaikydavo mėnesių, kai leidinį išleisdavome vos tris kartus per mėnesį. Skaitytojams tai, matyt, nepatikdavo, nes naujienos pasendavo ir viskas panešėjo labiau į metraštį, nei laikraštį...
Šiais laikais žiniasklaidai daug duoda internetas, kurio pagalba žinias galima pateikti netgi iš įvykio vietos, tiesiogiai. Taigi, jei apie tai rašytumei po savaitės - jau atrodytų keistai, o gal netgi juokingai.
-Pagrindiniai iššūkiai, kuriuos teko įveikti dienraštį leidžiant Alytuje?
- Darbine prasme kokių nors labai didelių iššūkių nebuvo. Visus veiksmus apgalvoję, tam tikrus kelius pasirinkę buvome dar iki pradėdami leidybą. Daugiau problemų sukėlė administracinis darbas, pavyzdžiui, mokesčių skaičiavimas, dokumentų tvarkymas bei gilinimasis į įstatyminę bazę, kuri tam tikrus dalykus leidžia, kitus draudžia ir panašiai.
- Ar turite temų, kurių paviešinimas išsprendė vieną ar kitą problemą, dėl kurių tikrai buvo verta leisti dienraštį?
- Tenka pripažinti, kad pirmąjį pusmetį daugiau vargome patys. Ieškojome temų, rašėme apie vienokius ar kitokius įvykius ar žmones. Vėliau viskas pasisuko kitaip. Mėginome sutaikinti „kariavusius“ kaimynus, bandėme atsakyti į klausimą, ar iš tiesų Alytuje yra „mafija“. Šios temos, liečiančios nekilnojamą turtą, dar nesame baigę.
Aktualių temų gal būtų daugiau, bet žmonės bijo kalbėti viešai, nenori nukentėti dėl savo nuomonės. Kaip žinia, tik skambutis ir žurnalisto paguoda mažai padės ką išspręsti...
- Kaip „Alytaus dienraštis“ prigijo spaudą skaityti mėgstančių žmonių bendruomenėse Alytaus mieste, rajone?
- Žinoma, mes labai domimės, kas skaito mūsų laikraštį, kur jis nukeliauja, kokie mūsų pliusai ir minusai. Sulaukiame daug pasiūlymų didinti tiražą, tačiau to daryti negalime dėl finansų. Mūsų laikraštis kainuoja 50 centų, atrodo –nebrangu, tačiau suprantame tuos žmones, kuriems ir pusė lito – nemaži pinigai. Tam turime daugiau nei 200 platinimo vietų, kur „Alytaus dienraštį“ galima pasiimti nemokamai.
Apie laikraščio skaitomumą sprendžiame ir iš elektroninių laiškų, ir reklamos užsakymų. Jeigu pernai buvome savotiškai keblioje padėtyje ir ilgai pristatinėdavome savo leidinio idėją, dabar jaučiamės daug geriau.
- Patikslinkite, kokio dydžio „Alytaus dienraščio“ skaitytojų auditorija - tiražas, vieno laikraščio skaitomumas?
- „Alytaus dienraštis“ leidžiamas 5 tūkst. egzempliorių tiražu. Paprastai taip nebūna, kad vieną laikraštį skaito vienas žmogus. Laikraštį parsineša į namus, į darbus, kiti vyresnio amžiaus - ir kaimynams.
- Kas jūsų skaitytojas - kokių amžiaus, socialinių grupių atstovas?
- Mūsų skaitytojų ratas labai įvairus. Gal kiek didesnę dalį sudaro vyresnio amžiaus žmonės. Kiti, jaunesni turbūt visai neskaito laikraščių. Ši problema yra visame pasaulyje, kai žmonės nesidomi nei politikos, nei kultūros, net mados naujienomis. Kitiems užtenka televizijos žinių – čia rodomi paveiksliukai ir pačiam nereikia vargti skaitant.
Tačiau mes, ko gero, daugiausiai pateikiame „lengvų žinių“. Mėginame suprasti skaitytojo pageidavimus. Tam skirti „Alytaus dienraščio“ komerciniai projektai „SPA sala“, „LT stilius“ sveikatinimo, madų puslapis. Neseniai su danielius.net pradėjome gražiausios dzūkaitės rinkimus.
- Kur įsikūrusi jūsų redakcija, kas kuria laikraštį, rašo į jį, kur visa tai spausdinate?
- „Alytaus dienraščio“ redakcija dirba Stikliniame pastate Naujoji g. 3. Pagrindiniai straipsnių autoriai - Danielius Jakubavičius, Ina Grigūnaitė, Laima Stankevičiūtė, Daina Nemeikštienė, Rasa Dailidonienė. Daug medžiagos atsiunčia įvairių organizacijų atstovai spaudai: Simona Ludavičiūtė, Dalia Kitavičienė, Irena Bikulčienė, Vitana Bručienė, Jurgita Dranginytė ir kiti. Laikraštį spausdiname užsienyje (Lenkijoje), tačiau šiuolaikinės technikos pagalba dėl to niekada neiškilo problemų.
- Kas jums labiausia padeda išlikti? Juk esate ne vienintelis dienraštis Alytaus mieste, o dar ir skelbiatės nepriklausomu...
- Pirmiausia noriu pabrėžti, kad mes ne tik skelbiame, bet ir esame nepriklausomas laikraštis. Prenumerata tikrai nėra pagrindinis koziris. „Alytaus dienraštį“ prenumeratoriams nešioja Lietuvos paštas. Patys savo resursų laikraščio leidybai neturime, laikraštį leidžia nepelno siekianti organizacija – viešoji įstaiga „Media servisas“. Taigi, užsidirbti spaudai ir darbuotojų atlyginimams, mokesčiams, tenka patiems.

- Kaip pavyksta bendradarbiauti su Alytaus miesto, rajono, apskrities savivaldybėmis, žemesnėmis ir aukštesnėmis valdžios grandimis?
- Manau, kad niekam iš valdžios atstovų neaktualu turėti nepriklausomą laikraštį. Savotiška kuriozinė situacija yra Alytuje ir nors mes esame ketvirtoji valdžia, bet esame priversti konkuruoti su pirmosios valdžios „leidžiama“ arba finansuojama spauda. Vienas dalykas yra rašyti tekstus, maketuoti laikraštį jame esančias reklamas, atsivežti jį naktį, išvežiojant paskirstyti jį ir nusnaudus kelias valandas vėl suktis panašiame rate.

Kitas dalykas - atsigerti su meru kavos, parašyti 2 straipsnius per mėnesį ir šalia dar įdėti Marijampolės vaistinės reklamą. Kodėl mes tiek daug dirbame? Todėl, kad pragyvename iš savo darbo, o ne iš valdžios malonės. „Alytaus dienraštis“ komercine prasme, nebendradarbiauja nei su viena valstybine įstaiga. Rašome apie tai, kas įdomu žmonėms, o ne apie tai, kas aktualu pasiskelbti valdžios atstovams.
- Paskutinis klausimas. „Alytaus naujienų“ dienraštis ne pirmus metus per savaitę pasirodo 5 kartus. Jūs, leisdami „Alytaus dienraštį“ tai darote 4 kartus per savaitę. Kodėl?..
- Kiekvienas laikraštis dirba sau ir nenorėčiau pabrėžti konkurencijos su „Alytaus naujienomis“. Jie dirba vienu stiliumi, mes - kitu. Beje, planų turime ir antriems metams. Pirmiausia - išleisti „Varėnos dienraštį“, o vėliau ir startuoti su interneto tinklapiu.