Žolinę mini katalikai, ją šventė ir pagonys (FOTO)

Rugpjūčio 15-oji - Žolinė. Lietuvoje tai valstybės šventė. Bažnyčiose, kurios turi Švenčiausiosios Mergelės ėmimo į dangų titulą, pavyzdžiui, Pivašiūnuose, vyksta didieji atlaidai. Šv. Mišios iš šio miestelio Alytaus rajone Lietuvos nacionalinės televizijos pagalba transliuojamos visai šaliai, o per „LTV world“ - ir visam pasauliui.

Senovės baltai Žolinę skyrė apeigoms Žemynai ar Ladai. Priėmus krikščionybę, šių deivių vietoje - Mergelė Marija. Jos ėmimo į dangų šventei pritaikyta nemažai senųjų Žolinės papročių - vasaros ir rudens sandūra, lauko darbų baigimas, padėkos už vasaros gėrybes, derliaus aukojimo ir šventinimo bei atsisveikinimo su želmenimis, gėlėmis šventė.

Į bažnyčią nešami šventinti žolynai, javai, daržovės, vaisiai. Sakoma, kad dzūkės į puokštę įdėdavo morkų, žirnių, burokų, kopūsto galvą, merginos pasišventindavo devynis skirtingus vainikėlius. Buvo tikima, kad pašventinti žolynai saugo namus nuo žaibo, gyvulius - nuo ligų. Sudžiovintus žolynus laikydavo už šventųjų paveikslų, užėjus griaustiniui jais smilkydavo namus, susirgę gerdavo jų arbatą.

Rugpjūčio 15 dieną nacionalinė televizija dėmesį skiria dar 2 Dzūkijos vietovėms - Kryžių šventovei (Lazdijų r.) - rodomas dokumentinis, 2010 metais Daliaus Ramanausko sukurtas filmas „Kryžių šventovė“. Sekmadienio eteryje - ir kultūros kūrėjų bei kaimo žmonių susitikimas Marcinkonyse (Varėnos r.).