Mirė pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos prezidentas Algirdas Brazauskas

Alytus•bir. 26 2010, 16:30

Eidamas 78 metus, po kovos su limfos vėžiu, mirė Algirdas Brazauskas šeštadienio vakare Vilniuje mirė pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas.

Iš ligoninės paleistas A.Brazauskas savo paskutines gyvenimo dienas praleido namuose. Likus trim dienoms iki mirties, A.Brazauskui buvo įteiktas Rusijos Garbės ordinas, kuriuo jį apdovanojo Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas. Apdovanojimą sunkiai sergančiam A.Brazauskui Turniškėse perdavė Rusijos ambasadorius Lietuvoje Vladimiras Čchikvadzė.

"", - sakė pirmoji Lietuvos Prezidentė D. Grybauskaitė.

Iš gyvenimo pasitraukė nuoširdus žmogus, iškilus politikas, stovėjęs prie valstybės vairo atsakingais ir sudėtingais Lietuvos istorijos tarpsniais. Pirmojo po Nepriklausomybės atkūrimo tiesiogiai išrinkto Lietuvos prezidento stiprios ir charizmatiškos asmenybės atminimas ilgam išliks Lietuvos žmonių širdyse

Valstybės vadovė pasirašė dekretą dėl prezidento A.Brazausko laidotuvių komisijos sudarymo, praneša prezidentūra.

Atnaujinta

A.M.Brazauskas bus pašarvotas antradienį prezidentūroje, o laidojamas ketvirtadienį Antakalnio kapinėse.

Pirmadienį Vyriausybėje vyks neeilinis posėdis, kurio metu bus paskelbtas gedulas Lietuvoje dėl A. M. Brazausko netekties.

Biografija

Algirdas Mykolas Brazauskas (gimė 1932 m. rugsėjo 22 d. Rokiškyje - 2010 m. birželio 26 d. Vilniuje) - pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos prezidentas, LKP CK pirmasis sekretorius. Kaip prezidentas ar premjeras, A. Brazauskas šalį valdė 12 iš 20-ies nepriklausomybės metų.

Pradėjęs karjerą kaip jaunas specialistas A. Brazauskas sparčiai lipo komunistų partijos hierarchijoje ir 1988-aisiais, būdamas 56-erių, tapo aukščiausiu sovietų valdžios okupuotoje Lietuvoje vykdytoju - LKP CK I sekretorimi. Šį postą jis užėmė iki nepriklausomybės paskelbimo 1990-ųjų kovo 11 d.

Vėliau jis vadovavo nepriklausomai Lietuvai kaip prezidentas (šias pareigas laikinai ėjo 1992-1993, išrinktas kadencijai 1993-1998), vėliau vadovavo šalies vykdomajai valdžiai vadovas kaip ministras pirmininkas (2000-2006).

Nepaisant jo komunistinės praeities, A. Brazauskas nepriklausomybės metais nuolat buvo vienas populiariausių politikų. Jo šalininkai akcentavo, kad valdant A. Brazauskui šalies ūkis bei politinė situacija yra stabilios.

Savo politinę karjerą A. Brazauskas siejo su Lietuvos komunistų partija bei jos įpėdinėmis Lietuvos Demokratine Darbo partija ir Lietuvos socialdemokratų partija. Nors jis yra pasitraukęs iš partijos vadovybės organų, tačiau savo įtaką joje išlaiko.

Iš aktyvios politikos A. Brazauskas buvo pasitraukęs 1998-2001 metais, joje taip pat nebedalyvauja nuo 2007-ųjų.

Dar dirbant premjeru A. Brazauskui buvo diagnozuotas limfos vėžys.

Veikla nepriklausomoje Lietuvoje

1990 m. gruodžio mėnesį įvykusiame Lietuvos demokratinės darbo partijos (LDDP) steigiamajame suvažiavime Algirdas Brazauskas buvo išrinktas jos pirmininku ir tapo didžiausios Lietuvos politinės partijos vadovu.

1992 m. spalio mėnesį LDDP laimėjus rinkimus į Seimą, Algirdas Brazauskas buvo išrinktas Seimo pirmininku. Įsigaliojus naujai Konstitucijai jis kaip Seimo pirmininkas lapkričio 25 d. ėmė laikinai eiti prezidento pareigas.

1993 m. vasario 14 d. A. Brazauskas laimėjo prezidento rinkimus 5 metų kadencijai, už jį balsavo 60 % rinkėjų. Kaip reikalauja Konstitucija, tapęs prezidentu nutraukė savo narystę LDDP. 1993 m. vasario 25 d. įvyko prezidento inauguracija.

1998 m. vasario 26 d. dieną kadenciją baigusį A. Brazauską pakeitė Prezidento rinkimus laimėjęs Valdas Adamkus. A. Brazauskas rinkimuose nedalyvavo, tai aiškino būtinybe Lietuvai atsinaujinti bei siūlė rinkėjams balsuoti už Artūrą Paulauską.

2001 metais A. Brazauskas grįžo į politiką. Sausio mėnesį jis išrinktas Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininku. Liepos 3 dieną Seimas, kuriame susibūrė nauja socialdemokratų dominuojama koalicija, jį patvirtino Lietuvos Respublikos Vyriausybės vadovu.

Postą politikas išlaikė ir po 2004 parlamento rinkimų, kai į koaliciją atėjo Darbo partija. Jis pasitraukė 2006 m. birželio 1 d. po to, kai vyriausybę bei ją rėmusią koaliciją netikėtai paliko Darbo partijos ministrai, taip ją sužlugdydami.

2007 metais A. Brazauskas socdemų partijos suvažiavime atsisakė kelti savo kandidatūrą kitai pirmininko kadencijai. Suvažiavimas išrinko jo pasiūlytą kandidatą, tuometinį premjerą Gediminą Kirkilą.

A. Brazauskas inicijavo bei globojo Valdovų rūmų projektą, kuriam iki mirties ir vadovavo.