Birželio 15-oji. Prieš 70 metų: Alytaus baro VI rajono 2-osios Ūtos sargyba

Ūtoje (Varėnos r.) žūties vietoje pagerbtas Alekso (Aleksandro) Barausko atminimas. 1940 metų birželio 15 dieną šis pasienio policininkas tapo pirma rusų armijos įsiveržimo į Lietuvą auka. Kaip teigiama istoriniuose šaltiniuose, 1940-ųjų birželio 15-osios naktį Alytaus apskrities pasienio policijos Alytaus baro VI rajono 2-osios Ūtos sargybos viršininkas vyr. policininkas A. Barauskas su šeima ilsėjosi Vincui Semsei priklausiančiame mediniame vieno aukšto name, vos per 100 metrų nuo Baltarusijos teritorijos. Name veikė ir tuometinė pasienio sargybės būstinė.

Apie 3 val. 40 min. Kelios dešimtys rusų armijos 185-osios šaulių divizijos žvalgybinės grupės kareivių šautuvais ir kulkosvaidžiais apšaudė sargybos būstinę. Apšaudymas tęsėsi apie 20 minučių, o po to į namą buvo mesta granata, ji sprogo prie langų. Rusų kareiviai įsiveržė į patalpą ir išsivedė A. Barauską į kiemą. Vienas kareivis kelis kartus jam kirto kardu, o nugriuvus, kitas pasieniečiui iššovė į galvą.

Visa tai matė net 8 liudininkai – pasieniečio žmona Ona Bučinskaitė - Barauskienė, kaimynai, namo šeimininkai ir į pagalbą atskubėję Lietuvos policininkai Berulis ir Drazdauskas, kurie taip pat buvo apšaudyti, todėl pasitraukė. Į savo pozicijas po išpuolio pasišalino ir rusų kariai. Aleksandras Barauskas mirė vežamas ligoninėn. Be tėvo liko dukros Onutė (7 m.) ir Marytė (5 m.).

1940 m. birželio 14 dieną 23 val. 50 min. TSRS užsienio reikalų komisaras Viačeslavas Molotovas Lietuvos užsienio reikalų ministrui Juozui Urbšiui įteikė ultimatumą, reikalaujantį sudaryti Kremliui priimtiną vyriausybę ir įsileisti į Lietuvą sovietų kariuomenę. Dėl šių priežasčių pasienio policininkas savo vyresnybės buvo paprašytas rusams netrukdyti pereiti valstybinę sieną. Atrodo, tai nebuvo geras sumanymas – po metų, birželio 14-ąją, prasidėjo masiniai Lietuvos gyventojų trėmimai Sibiran.

1942 metų kovo mėn. 20 dieną pirmosios Varėnos policijos vachmistro sudarytame „Žinių lape apie bolševikų nukankintą buv. policijos tarnautoją“ nurodyta, kad A. Barauskui buvo nukapoti dešinės rankos pirštai. Anot Dzūkijos sostinės šaulio, atsargos karininko Gintaro Lučinsko, šie faktai telefonograma buvo perduoti Alytaus apskrities viršininkui Kalendrai, toliau – Policijos departamento direktoriui, Užsienio reikalų ministerijai. Lietuvos užsienio reikalų ministerija, gavusi tokią informaciją, jau tos pačios dienos 9 val. ryte, t. y. dar valandai likus iki Sovietų ultimatumo termino išsiuntė protesto telegramą. Deja, diplomatų notos rusams jau nieko nebereiškė. Tuomet lietuviai dar nežinojo apie Ribentropo-Molotovo paktą, apie tai, kad jau seniai Lietuvos pasienyje kovinėje parengtyje Raudonojo armija laukia įsakymo pradėti Lietuvos okupaciją.

Butrimonių kaime (Panevėžio r.) 1899 metais gimusį A. Barauską į Dzūkiją atvedė karo tarnyba. 1920–1923 metais jis tarnavo Lietuvos kariuomenės Drausmės bataliono 2-oje kuopoje, kur tapo viršila. 1927–1928 metais pareigūnas dirbo nepilnamečių nusikaltėlių drausmės ir auklėjimo įstaigos auklėtoju Alytuje. G. Lučinskui Lietuvos centriniame archyve pavyko rasti duomenų, kad A. Barauskas priklausė XIX Alytaus šaulių rinktinės Varėnos 26-am šaulių būriui.

Būdamas 30-ies metų Aleksandras buvo paskirtas eiliniu Alytaus apskrities pasienio policijos policininku. Pirmojo Lietuvos policijos tarnautojų surašymo 1932 metų sausio 17 dienos lape nurodyta, kad A. Barauskas savamokslis, bet moka lenkų kalbą. Vėliau šis savamokslis tapo sargybos viršininku. Kaip pasienio policijos pareigūnas tarnavo Ūtoje, Varėnoje ir Perlojoj (Varėnos r.), kur ir buvo palaidotas bažnyčios šventoriuje. 2002 metais šalia tragiškai žuvusio vyro atgulė ir žmona.

1992 m. pareigūno žūties vietoje Ūtos kaime pastatytas atminimo kryžius. 2005 m. gegužės 10 dieną A. Barauskas (po mirties) apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi. Tų pačių metų birželio 15 dieną Ūtos kaime pastatytas atminimo ženklas-paminklas. 2006 metais VSAT Varėnos rinktinės Dubičių užkardai, kurioje žuvo pasienietis, suteiktas Aleksandro Barausko vardas.
2010 metų balandžio 29 dieną LR Seimas priėmė rezoliuciją, kuria Vyriausybei rekomendavo kreiptis į Rusiją su prašymu ištirti A. Barausko mirties aplinkybes, nustatytus kaltininkus nubausti bei skirti kompensaciją artimiesiems. Šių metų birželio 14-ąją Aleksandro Barausko vardu pavadinta Medininkų kaime (Vilniaus r.) esančios Pasieniečių mokyklos 212 auditorija. Ten pat pakabintas istorinių faktų ir prisiminimų stendas.