Centrinė miesto aikštė: nuo turgavietės iki poilsio ir pramogų vietos

Daugelis pasaulio miestų turi aikštes, kurios formuoja miestų išskirtinumą, architektūrinį savitumą. Šios aikštės yra tarsi miestų vizitinės kortelės, be kurių mes negalėtume įsivaizduoti garsiausių pasaulio miestų: Gedimino aikštė Vilniuje, Raudonoji aikštė Maskvoje, Šv. Morkaus aikštė Venecijoje, Bastilijos aikštė Paryžiuje. Apsilankius viename iš šių miestų, neįmanoma neaplankyti mano paminėtų aikščių. Jos reprezentuoja savo miestą, jo istoriją ir kultūrą.

Alytuje taip pat turime tokią išskirtinę aikštę. Tai Rotušės aikštė. Viena jauniausių miesto aikščių, bet ji tiksliai atspindi paskutinio šimtmečio miesto istorinės raidos peripetijas.

Nuo XV a. pradžios Alytaus miestas kūrėsi ir augo abiejuose Nemuno krantuose. Kairioji miesto pusė iki XIX a. pabaigos buvo laikoma dešniakrančio Alytaus priemiesčiu. Tarp 1795 m. ir 1915 m. abi miesto dalys praktiškai buvo skirtingi administraciniai vienetai, iš pradžių priklausę skirtingoms valstybėms, vėliau skirtingoms vienos valstybės gubernijoms. Tuo laikotarpiu susiformavo sąvokos: Vilniaus Alytus, Suvalkų Alytus. Tarpukario metais šias sąvokas pakeitė I Alytus ir II Alytus. 1897 m. Rusijos imperijoje atlikto visuotinio surašymo duomenimis, kairiakrantėje miesto dalyje gyveno daugiau kaip 2000 gyventojų. Miestas buvo įsikūręs Nemuno pakrantės šlaituose bei viršutinėje terasoje. Jame buvo kelios pagrindinės gatvės, kurių susikirtime ir galėjo susiformuoti turgaus aikštė.

Kada II Alytuje susiformavo turgaus aikštė, nėra tiksliai žinoma. 1855 m. šioje miesto dalyje kasmet pirmą pirmadienį po Šv. Kazimiero vykdavo metinė mugė (jomarkas). Vilniaus arba I Alytuje XIX a. pabaigoje vykdavo du kasmetiniai jomarkai. XIX a. pabaigoje abi miesto dalys buvo panašaus dydžio, tad ir turgaus bei jomarkų kiekis buvo panašus. 1923 m. I Alytuje vykdavo dvi mugės (jomarkai) ir vienas kassavaitinis turgus, II Alytuje - dvylika mugių (jomarkų) ir du kassavaitiniai turgūs.

1924 m. Alytaus miesto taryba priėmė nutarimą, leidusį rengti turgus gatvėse. Šis nutarimas atskleidžia tuometinę situaciją II Alytuje. Senoji turgaus aikštė, buvusi Vilniaus, Kauno ir Nemuno gatvių sankirtoje, nebetenkino išaugusių miesto poreikių. Miestui reikėjo naujos turgaus aikštės. Tais pačiais metais Alytaus apskrities taryba panaikino minėtą miesto tarybos nutarimą, ir nurodė, kad turgūs privalo vykti naujoje miesto turgaus aikštėje. Šis apskrities tarybos nutarimas leidžia spėti, kad 1924 m. naujoji turgaus aikštė jau buvo suformuota ir įrengta.

1922 m. pradėjus vykdyti žemės reformą, iš Alytaus dvaro nusavintų žemių nuspręsta kurti naujus miesto gyvenusiuosius rajonus.

1923 m. Alytaus miesto valdybos užsakymu apskrities technikas inžinierius Zenonas Rackevičius atliko miesto planą. 1924 m. ir 1926 m. Alytaus plėtros planą patvirtino Vidaus reikalų ministerijos Lietuvos atstatymo komisariatas (nuo 1925 m. Statybos inspekcija). Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomas 1928 m. sudarytas naujo Alytaus rajono, vadinamo I Kelmyne, planas, kuriame matome naujos miesto aikštės kontūrus. Aikštė lygiašonio trikampio formos, su prailgintu vakariniu aikštės kampu, besitęsiančiu iki I Pėstininkų pulko gatvės (dab. Pulko gatvė). Rytinis aikštės kampas rėmėsi į natūralų pušyną. Pietiniame aikštės krašte suformuota Švietimo gatvė (dab. S. Dariaus ir S. Girėno gatvė). Šiaurinis kampas susisiekia su Prieglaudos gatve. Ši gatvė dalinai sutapo su šiandienine Savanorių gatve. Naujoji aikštė pavadinta Rinkos, o 1933 m. pervardinta Turgaus aikšte. Plečiant miesto gatvių tinklą, į Turgaus aikštės šiaurės vakarinę dalį išvestos Stoties (1933 m. pervadinta Savanorių) ir Rinkos ( 1933 m. pervadinta Ugniagesių) gatvės.

Keletą metų naujoji aikštė buvo neišgrįsta. Tai sukeldavo daug problemų ir miestelėnams, ir turgaus prekiautojams. Aikštės išgrindimas tapo vienu iš svarbiausių miesto savivaldybės ir Alytaus apskrities tarybos darbų.

Apskrities taryba 1927 m. skyrė lėšų Rinkos aikštei išgrįsti. Nėra jokių rodymų, kad tais metais buvo pradėti aikštės tvarkymo darbai. Tais metais spaudoje pasirodė žinutės apie prastą miesto gatvių būklę. Daugiausia kritikos sulaukė Pulko gatvė. Šioje gatvelėje, priešais Rinkos aikštę, buvo didelė duobė, kuri spaudoje praminta „Venecija". Miesto savivaldybė aikštės sutvarkymo darbus planavo pradėti 1929 m., tačiau darbai prasidėjo tik 1931 m. Pasirinktas pigiausias tuo metu būdas. Kaip ir visas miesto gatves, aikštę nutarta išgrįsti akmenimis, įrengti 3 m pločio šaligatvius. Dėl lėšų stokos, darbai užsitęsė ir aikštė galutinai išgrįsta 1935 m. Aplink aikštę miestelėnams išdalintuose sklypuose kūrėsi amatininkų dirbtuvės, prekybos įmonės, restoranai, viešbučiai. Aikštės pakraštyje įkurtas aliejaus ir pokosto fabrikas. Daugelis svarbiausių miesto švenčių buvo rengiamos Turgaus aikštėje. Savo renginius čia organizuodavo šauliai, ugniagesiai, skautai. 4-jame dešimtmetyje formuojant vasarvietės rajoną (dab. žinomą, kaip Kurortas), iš rytinio aikštės kampo išvesta J. Basanavičiaus gatvė.

Sovietų ir vokiečių okupacijų metais aikštė patyrė daug pokyčių. 1940 m. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, Turgaus aikštėje vykdavo mitingai, skirti okupacinei valdžiai palaikyti. 1941 m. birželio mėnesį, prasidėjus Vokietijos ir SSRS karui, vokiečių aviacija išgriovė visą miesto kvartalą tarp Turgaus aikštės ir Vilniaus gatvės. Šių antskrydžių metu išgriauta dalis aikštės pastatų. Nei karo metu, nei pokariu, ilgą laiką šie griuvėsiai nebuvo tvarkomi.

Tik 6-ojo dešimtmečio viduryje galutinai sutvarkyti griuvėsiai. Centrinė miesto dalis pakito neatpažįstamai. Pradingo kai kurios gatvės tarp Turgaus aikštės ir Vilniaus gatvės. 1954 m. Turgaus aikštė pervadinta Komjaunimo aikšte. 1958 m. miesto Darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomasis komitetas nutarė pratęsti S. Dariaus ir S. Girėno gatvę iki Vilniaus gatvės, suformuojant naują gatvę šiaurinėje aikštės dalyje. Aikštės viduryje pradėtas formuoti trikampis skveras. Turgus buvo iškeltas į miesto pakraštį. 1960 m. rytiniame aikštės kampe pastatytas naujas kino teatras „Dainava". Senasis aikštės grindinys „brukas" paslėptas po storu asfalto sluoksniu. 1964 m. rytinėje aikštės dalyje pastatyta universalinė parduotuvė ir restoranas „Nemunas". Dalis aikštės erdvės buvo atskirta ir trikampis aikštės kontūras buvo sudarkytas. Aplink aikštę įsikūrė parduotuvės, įstaigos.

6-ojo dešimtmečio pabaigoje mieste pradėjo kursuoti pirmieji autobusai, aikštėje įrengta autobusų stotelė. Nuo 6-ojo dešimtmečio aikštėje sovietinė valdžia organizuodavo kasmetines gegužės ir lapkričio mėnesio demonstracijas. Vykdavo miestelėnų šventės. 1969 m. pietvakariniame aikštės pakraštyje pastatytas Buitinio gyventojų aptarnavimo kombinato pastatas.

1982 m. patvirtintas miesto centrinės dalies projektas. Senieji pastatai buvo nugriauti. Aikštės viduryje pradėta miesto Liaudies deputatų tarybos pastato statyba galutinai sudarkė buvusią trikampę aikštės struktūrą.

1988 m. prasidėjęs tautinis Atgimimas atnešė naujų pokyčių ir centrinei miesto aikštei. 1989 m. sausį atidarytiems naujiems miesto Liaudies deputatų tarybos rūmams prigijo rotušės pavadinimas. Pagal 1982 m. miesto centro sutvarkymo planą, buvo numatyta tarp miesto tarybos pastato ir prekybos centro pastatyti V. Lenino paminklą. Aktyvūs visuomenės protestai privertė miesto valdžią pakeisti planus. Spaudoje prasidėjo diskusijos dėl miesto gatvių senųjų vardų grąžinimo. Buvo siūloma Komjaunimo aikštę pervadinti Dzūkijos, Laisvės, Nepriklausomybės vardu. 1990 m. miesto tarybos sprendimu Komjaunimo aikštė pervadinta Rotušės aikšte. 1989 m. šiaurės vakariniame aikštės pakraštyje prasidėjo miesto teatro statyba. Taip pat buvo numatyta dar kelių visuomeninių pastatų statyba. Šie pastatai turėjo dalinai atkurti senąją aikštės erdvę, suformuodami lygiakraščio trikampio kontūrą. Planai liko neįgyvendinti. Teatre statybos tęsiasi jau 3-čią dešimtmetį. Kito pastato tik karkasas stūkso miesto rotušės pašonėje.

Šiandieninė erdvė, vadinama Rotušės aikšte, užima tik nedidelę dalį buvusios Turgaus aikštės. Išliko nepakitusi tik pietinė aikštės kraštinė, tiesia linija jungianti Pulko ir J. Basanavičiaus gatves. Šioje aikštės dalyje išliko keletas senųjų pastatų. Dar vienas išlikęs senasis pastatas, padedantis nustatyti senąjį aikštės kontūrą - buvęs linų sandėlis (Alytaus sporto ir rekreacijos centrui priklausanti senoji sporto salė, priešais „Dainavos" kino teatrą).

1996 m. atlikti Rotušės aikštės rekonstrukcijos darbai. Aikštė įgijo naują paskirtį - tapo miestelėnų poilsio ir pramogų vieta.