Miestas gavo savivaldos privilegiją ir herbą, baltą rožę raudoname lauke

1581 metų birželio 15-ąją dieną Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Steponas Batoras suteikė Alytui Magdeburgo teises – miestas gavo savivaldos privilegiją ir herbą, baltą rožę raudoname lauke. Su gausiais istoriniais pirmojo vasaros mėnesio įvykiais „Alytaus gido“ skaitytojus supažindina „Alytaus kalendoriaus“ rubrikos redaktorius, Alytaus kraštotyros muziejaus istorikas Vilmantas Dunderis.

1948 m. Kančėnuose, Alytaus r. gimė Onė Baliukonytė (Baliukonė). Poetė.

1896 m. Pitsburge, JAV gimė Antanas Petruškevičius. Lietuvos kariuomenės karininkas, ugniagesys, visuomenės veikėjas. 1926-1933 m. XIX Alytaus šaulių rinktinės vadas, 1930-1933 m. Alytaus apskrities ugniagesių vadovas.

1883 m. Gluosnininkų k., Simno valsč. gimė Antanas Zubrys. Lietuvos kariuomenės pulkininkas leitenantas, III Seimo narys, visuomenės veikėjas.

1941 m. sovietinė valdžia įvykdė pirmuosius masinius Lietuvos gyventojų trėmimus. Iš Alytaus apskrities ištremta apie 500 gyventojų.
1945 m. Varčios miške įvyko mūšis tarp Lietuvos partizanų, vadovaujamų A. Ramanausko – Vanago, Vaclovo Voverio – Žaibo, ir NKVD dalinių.

1581 m. Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Steponas Batoras suteikė Alytui Magdeburgo teises – miestas gavo savivaldos privilegiją ir herbą, baltą rožę raudoname lauke.

1896 m. Varšuvoje gimė Vanda Rauda-Janavičienė. Visuomenės veikėja, rašytoja.

1888 m. Ryliškiuose, Alytaus r. gimė Julius Čaplikas. Lietuvos kariuomenės generolas leitenantas, XVII Vyriausybės Vidaus reikalų ministras, visuomenės veikėjas.

1880 m. Kuodiškiuose, Rokiškio apskr. gimė Vladas Mironas. Kunigas, Lietuvos nepriklausomybės akto signataras, Ministras pirmininkas, Lietuvos kariuomenės kapelionas, politinis kalinys. Daugelį metų klebonavo Dauguose.
1941 m. Alytų okupavo Vokietijos kariuomenė. Mieste sugriauta virš 300 gyvenamų ir negyvenamų pastatų.

1945 m. antrasis Varčios mūšis tarp Lietuvos partizanų, vadovaujamų A. Ramanausko – Vanago ir NKVD dalinių.

1941 m. vokiečių kariai sušaudė apie 200 Alytaus gyventojų.

1922 m. Alytuje gimė Gediminas Konstantinas Balukas. Medicinos mokslų daktaras. Lietuvių išeivijos visuomenės ir kultūros veikėjas. Vienas Lietuvių fondo kūrėjų, ilgametis fondo pirmininkas ir valdybos pirmininkas.
1897 m. Lopinių dvare, Subačiaus vls., Biržų aps. gimė Vytautas Brazdžius. Keramikas, pedagogas, vienas profesionalios keramikos pradininkų Lietuvoje.

1865 m. Butrimonyse, Alytaus r. gimė Bernardas Berensonas (Bernardas Valvrojenskis). Menotyrininkas. Vienas garsiausių pasaulio dailės istorikų ir garsiausias savo laikmečio Renesanso dailės žinovas.
1907 m. Balkūnuose, Alytaus r. gimė Vytautas Maknys. Lietuvos teatro istorikas, teatrologas, pedagogas.

1889 m. Daugirdų k., Alytaus r. gimė Vaclovas Žadeika. Generalinio štabo pulkininkas.
1895 m. Musteikoje, Varėnos r. gimė Jonas Miškinis. Pedagogas, Alytaus gimnazijos mokytojas, mokyklų inspektorius, Dzūkų muziejaus vedėjas, visuomenes veikėjas.