Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Giedrius Čereškevičius, Socialinės paramos skyriaus vedėjo pavaduotoja Genutė Platūkienė ir VSDFV Alytaus skyriaus direktorė Zofija Rauličkiene su garbingu 100 metų jubiliejumi pasveikino alytiškę Anelę Sinickienę. Šimtametė Suvalkų g. 51 namo gyventoja svečius sutiko pasidabinusi savo vyro dovanotais, A. Smetonos laikais pirktais gintaro karoliais. Visa žvali, šviesi ir besišypsanti, tarsi jos neslėgtų gyvenimo našta.
Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktorius G. Čereškevičius šimtametei A. Sinickienei įteikė baltų rožių puokštę - Alytaus miesto simbolį, linkėdamas stiprybės ir ramių gyvenimo metų.
A. Sinickienė užaugino dvi dukras, turi 4 vaikaičius ir 5 provaikaičius. Šiuo metu gyvena su dukra Asta Laurinavičienė.
A. Sinickienė gimė 1910 m. gegužės 26 d. Rumbonių parapijoje Kriaunių kaime ūkininkų šeimoje, todėl darbų netrūko: vasarą lauko darbai, o žiemą verpimas, audimas. Tėvai turėjo 23 ha žemės dar ir dabar tėviškėje ūkininkauja giminaičiai. Šeimoje augo 8 vaikai: 4 broliai ir 4 seserys, bet tėvai buvo darbštūs, tai nepriteklių nepatyrė.
Senolė baigė Dubėnų pradinę mokyklą, vaidino dramos būrelyje, turėjo gražų balsą. Visada buvo aktyvi, mėgstanti bendrauti.
Ištekėjo 1934 m. ir kartu su vyru mokytoju gyveno daugelyje vietų - Panaroje, Klepočiuose, Ryliškiuose, Noragėliuose... Buvo ištikima vyro palydovė ir pagalbininkė, - pasakoja duktė A. Laurinavičienė.
1939 m. A. Sinickienė baigė Žemės ūkio rūmų organizuotus kursus, įgijo kulinarijos ir kitų praktinių įgūdžių. Seirijuose baigė mezgimo kursus. Ir gimtadienio proga dukra Regina Kalinauskienė apgaubė mamos pečius jos pačios megzta skara.
1941 m. birželio 14 d. šeima buvo numatyta ištremti į Sibirą. Tik laimingo atsitiktinumo dėka išliko.
Šimtametė šiandien geriausiai prisimena tuos baisius laikus, kai reikėjo slapstytis pas kaimynus kluonuose.
,,Teko pragyventi beveik tris karus, daug patirti vargo, kentėti," - prisimena senolė.
Gyvenimo pasikeitimai po karo, kai valdžioje buvo kitų pažiūrų valdžia taip pat palietė Sinickų šeimą. A. Sinickienės vyras buvo atsargos karininkas leitenantas, šaulys. Todėl keletą kartų teko keisti gyvenamąją vietą. 1960 m. pasistatė savo namą, kuriame ir šiandien gyvena su vyresniąja dukra Asta.
A. Sinickienė po ligos, jau daugiau kaip mėnuo nesikelia iš lovos. Akys mato mažiau, nors dar spaudą pavarto. Girdi taip pat prasčiau.
4 vaikaičiai ir 5 provaikaičiai dažnai aplanko savo močiutę ir promočiutę. O anūkė Rima , socialinių mokslų daktarė, šimtmečio jubiliejaus proga močiutei įteikė nepaprastą dovaną - Gyvenimo kroniką. Joje su meile sudėtos nuotraukos iš A. Sinickienės gyvenimo.
Smagu jį atsiversti ir pavartyti susirinkus visai giminei, visiems kartu prisiminti ir pagerbti savo močiutę ir promočiutę.
Ilgiausių Jums metų !