Kodėl kartais reikia nors vieno tikro laiško... (FOTO)

Ir vėjelis, ir artėjančio vidudienio ramybė, ir saulė, ir debesys, ir visų susirinkusiųjų artuma, ir padūmavę tolumos, ir atsakomybė už atsivežtus, atsivestus vaikus, ir atokvėpio valandėlė nesibaigiančiame darbų verpete... Gal tai ir yra, gal galėtų būti poezija, jei tokius ir panašius jausmus atpažįsti užlipęs ant Alytaus piliakalnio ir laukdamas nušvintančio „Poezijos pavasario". O nušvito jis Alytuje nenuspėjamą (lauki poezijos žinios, o gali užlieti toli gražu ne žodžių - tikrų tikriausia liūtis) gegužės 17 dieną ir toks buvo šventės organizatorės - A. Jonyno muziejaus vadovės Vilijos Markauskienės begalinio entuziazmo, kūrybiškumo ir tikėjimo dėka. Ir rėmėjų - Kultūros rėmimo fondo, O. Buikienės individualios įmonės, Dzūkijos senovinės technikos klubo prezidento Raimundo Žvinakevičiaus, „Geležinio vilko" orkestro muzikanto Dariaus Sušinsko, seniausiąjį oro paštą - baltasparnius balandžius - paskolinusio Artūro Česyno, aktorių Inesos Pilvelytės ir Vido Vaškio, muzikos m-los mokytojo Dainiaus Platūkio, taip pat Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės bibliotekos vedėjos Rasos Petkevičienės, Panemunės vidurinės mokyklos administracijos ir lituanistų dėka. Kuo nuoširdžiausiai visiems ačiū.

Organizatoriai kvies pasirausti palėpėse, nupustyti dulkes nuo senųjų laiškų ir išgirsti per juos gaudžiančią muziką: juk ir „Poezijos pavasario" Alytuje renginiai turės bendrą vardą - „Atplėštų laiškų melodijos".

Šventė prasidės. Įsitaisę beveik prie debesų, švelnaus vėjelio išpūstomis galvomis, rodos, plaukiantys kartu su piliakalnio papėdėje almančiu Nemunu, staiga „pabusime" patyrę basakojų vaikų (Ieva Juonytė, Aistė Kairytė, Simas Kundrotas, Laurynas Stankevičius, Karolis Klimas iš įvairių Alytaus mokyklų) džiaugsmą. Juk vienas iš jų, kaip strėlė skriejantis laiptais aukštyn, neš čion pilną kepurę laiškų: „Atvažiavo, atvežė, Karoli, greičiau!" Vėliau visas atvežtas meilės ir dalykines (dėl šitų dviejų priežasčių žmonės nuo seniausių laikų dažniausiai ir rašė laiškus) žinutes, jau pavirtusias popieriniais „karveliais", piemenukai išsiųs alytiškiams. Kartu atsivers ir Jono Meko „Laiškų iš Niekur" giluma. Ištraukos (skaitė aktoriai I. Pilvelytė ir V. Vaškius) kvies ne į priekį eiti, o atgal - ieškoti to, ką praradom. Ir mokytis iš avelės, atkakliai tikėjusios: rojus dar neprarastas. Tik reikia nepamiršti, kad Dievas tave mėtė ir mėtys, bet „padės kaip šūdelį" ten, kur tu ir turi būti padėtas. O Juozas Šalkauskas, pagerbdamas tik ką mirusio poeto Jono Strielkūno atminimą, skaitys jo eilėraštį „Laiškas". Savo eiles - ilgesingus, paslaptingus, ironiškus, galbūt piktokus (taip kiekvieną kūrinį kvies išgirsti renginio organizatorė ir vedėja Vilija) viešus laiškus - skaitys kiti šventės svečiai: Alesis Razanavas iš Baltarusijos, jam gelbės literatūrologė, humanitarinių mokslų daktarė Alma Lapinskienė, poetė, filologijos mokslų daktarė Erika Drungytė, poetai Benediktas Januševičius, Petras Panavas, rašytoja dzūkė Emilija Liegutė. Skambės Dainiaus Platūkio saksofonu atliekamos melodijos. Kiekvienas kūrėjas nuo bendro poezijos aukuro užsidegs po savo individualumo ugnelę - kūrybinės ugnies ir poetinio žodžio nešamos galios ženklą. Šitaip išsiųs dar vieną žinią pasauliui ir Alytui: „Poezijos pavasaris prasidėjo!" Jau skrisdami link namų ant savo baltų sparnų žinią apie gražią Poezijos šventę Alytuje neš ir pirmasis žmonijos istorijoje oro paštas - balandžiai...

Gera "nuryti" šį puikų įspūdį, visa širdimi pajutus, jog poezijos šviesos ir įvairiaspalvio žaižaravimo vis dar reikia žmogaus dvasiai. Ypač pavasarį. Tą liudys ir nemažas susirinkusiųjų ant piliakalnio ratas. Jaunų poezijos klausytojų irgi bus.

Tą dieną dar bus įdomių susitikimų mokykloje, ligoninės bibliotekoje, skambės vis kitokiomis melodijomis vėl ir vėl atplėšiami laiškai - skaitomi kiti eilėraščiai, poezijos paukštės sparno užgaunamos virpės vis kitos širdys, nuo įtaigaus, jautraus, gražaus žodžio drėks vis kitos akys.

O vakare Jonynų trobelėje suskambės paskutinė melodija - susitikimo su poetais, kūrėjais metu Kauno valstybinio dramos teatro aktorius Henrikas Savickis atliks muzikinę-literatūrinę kompoziciją „Atplėštų laiškų melodijos" - skaitys, dainuos Justiną Marcinkevičių, Henriką Radauską, Joną Strielkūną. Kažkas atsidus - gražu, kažkas sušnibždės - ačiū, kažkas pasiguos - ir kaip tam mokinukui už lietuvių kalbos žinias vesti tris: jis taip atidžiai klausėsi... Kažkas pasamprotaus: kad rastųsi eilės, reikia didelės gyvenimo aistros, gal audrų, gal liūčių, gal skausmo, o kad prisikeltų gyvenimui gyvenimo audrų išsekinta dvasia, kartais užtenka gerų eilių... Arba gauto vieno tikro laiško tikrame voke ant tikro popieriaus...